Būtinas ekonominis ir socialinis vertinimas
Pasak jos, Seimo nariai kilę iš Kauno galėtų merą paragint tai padaryti.
„Seimo nariai, ypač kauniečiai, galėtų paraginti merą savo sprendimus arba palikti tolimesnei ateičiai, arba pakeisti – tai būtų paprasčiausias kelias“, – kalbėjo ministrė.
Ji pridūrė, kad prieš imantis bet kokių priemonių dėl savivaldybių ribų keitimo, būtina ne tik gyventojų apklausa, bet ir ekonominis bei socialinis vertinimas.
„Mano vertinimu, tai ne kartą esu pasakiusi, neatlikus ekonominio, socialinio vertinimo, jokių ribų keitimo negalima daryti. Nekalbant tik apie intervenciją į kitą savivaldybę, bet netgi tarp seniūnijų, tarp kaimų, keičiant ribas – tai paliečia žmonių gyvenimus, tai paliečia ir mokestinę sistemą, ir paslaugų prieinamumą“, – sakė R.Tamašunienė.
Siūlys atlikti vertinimą
Politikė tikino, kad dėl šio klausimo ji kreipsis į Vyriausybę prašydama, kad dar prieš atliekant apklausą būtų atliktas atsakingo valdymo vertinimas. Kartu, pabrėžė ji, bus siūloma organizuoti platesnę Kauno rajono gyventojų apklausą.
„Mano vertinimu, apklausa, be abejo, turėtų būti atlikta visoje savivaldybėje, nes ji dar labiau palies tas 12 seniūnijų, kurių neplanuojama prijungti prie miesto“, – sakė ministrė.
Kauno miesto taryba, vadovaujama V.Matijošaičio, dar rugsėjo pradžioje kreipėsi į Vyriausybę siūlydama prie Kauno miesto prijungti dalį Kauno rajono teritorijos.
Ketvirtadienį grupė Seimo narių kreipėsi į šalies vadovus, ragindami Kauno miesto savivaldybės sumanymą prisijungti dalį Kauno rajono teritorijų atmesti kaip „neparuoštą bei rizikingą“ ir nepradėti „jokios šalies vidaus teritorijų chaotiško keitimo procedūros“.
