Keturi Seimo nariai parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo būtų suvienodinti reikalavimai prisipažinti apie buvusį slaptą bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis visiems rinkimuose dalyvaujantiems politikams.
Pagal projektą, savivaldos, Europos Parlamento, prezidento, Seimo rinkimuose kandidatuojantys asmenys turėtų anketoje nurodyti apie buvusį bendradarbiavimą.
Dabar tokio reikalavimo, pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra. Prezidento rinkimų įstatyme nenumatyta paviešinti informaciją apie kandidatą, jeigu paaiškėtų, jog jis yra prisipažinęs, kad slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.
Tuo pačiu siūloma įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) kreiptis į kompetentingą instituciją ir iki rinkimų dienos privalomai patikrinti visų kandidatų duomenis.
Anot projekto, paaiškėjus, kad tarp kandidatų arba jau išrinktų politikų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, VRK nedelsiant paviešina tokią informaciją.
„Visi renkami pareigūnai turėtų vienodas sąlygas“, – BNS sakė vienas iš projekto autorių konservatorius Arvydas Anušauskas.
Be to, anot jo, nuo 2016 metų VRK nebeatlieka tokio kandidatų patikrinimo, o jis yra reikalingas.
„Puikiai suprantame, kad kuo toliau, tuo labiau tas patikrinimas atrodo formalus, bet vis dėlto jį reikia padaryti“, – teigė A. Anušauskas.
Anot jo, šiuo metu visi duomenys apie buvusį bendradarbiavimą su sovietų slaptosiomis tarnybomis saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
Projektą taip pat parengė konservatorė Paulė Kuzmickienė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir valstietis Arūnas Gumuliauskas.
Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.
Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis yra prisipažinę 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
