Tačiau parlamentarai teigia, kad yra ir daugiau faktų, kad šios strateginės bendrovės valdyba gali būti šališka R.Masiulio naudai.
Be šio posto, buvęs ministras siekia dar papildomai tapti ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ valdybos nariu.
VTEK ketvirtadienį išnagrinėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės prašymą išaiškinti, ar buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, pretenduojantis tapti „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi, gali būti skiriamas į šias pareigas.
„Komisija neturi faktinio pagrindo tvirtinti, kad jam būtų taikomas (vienerių metų – Red.) apribojimas“, – komisijos išaiškinimą lrytas.lt komentavo VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.
„Lietuvos rytas“ rašė, kad buvusiam šios Vyriausybės susisiekimo ministrui R.Masiuliui gali būti rengiama didžiausios naftos ir dujų logistikos bendrovės Baltijos šalyse „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus vieta.
Nors formaliai šios bendrovės, kurios daugiau kaip du trečdalius akcijų valdo Energetikos ministerija, valdyba dar teigia vykdanti atranką, tačiau politikos užkulisiuose mažai kas abejoja, kad jos laimėtoju, tikėtina, bus paskelbtas būtent šis buvęs susisiekimo, o dar anksčiau – ir energetikos – ministras.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė VTEK prašė išaiškinti ar nepraėjus vieneriems metams nuo R.Masiulio buvimo susisiekimo ministru jis gali eiti bendrovės, dėl kurios priėminėjo sprendimus, pareigas ir ar tai nėra galimas interesų konfliktas.
„Susisiekimo ministras R.Masiulis yra priėmęs visa eilę teisės aktų, kurie turėjo ir iki šiol turi tiesioginį poveikį „Klaipėdos naftos“ veiklai bei pajamoms arba yra susiję su šios įmonės priežiūra“, – savo prašyme VTEK rašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
Seimo narė nurodė, kad būdamas susisiekimo ministras R.Masiulis savo įsakymais tikslino uosto rinkliavų taisykles suskystintų gamtinių dujų tanklaiviams, kurių bendrasis tonažas mažesnis kaip 25 000 vienetų, o šis įsakymas tiesiogiai susijęs su „Klaipėdos naftos“ suskystintų dujų terminalo veikla, taip pat pagal „Klaipėdos naftos“ terminalo poreikius modernizuota ir toliau modernizuojama Pauosčio geležinkelio stotis, kuri garantuoja saugų krovinių srauto judėjimą ir operatyvų geležinkelio cisternų su naftos produktais pristatymą į terminalo geležinkelio estakadas.
Šis projektas įtrauktas į valstybės projektų sarašą ir finansuotas iš Europos Sąjungos lėšų būtent tuomečio susisiekimo ministro R.Masiulio įsakymu.
Rašte pateikiami ir kiti pavyzdžiai kaip R.Masiulio įsakymais buvo tvirtinami ir kiti „Klaipėdos naftos“ infrastruktūrą gerinantys projektai.
Parlamentarė nurodė ir tai, kad R.Masiulis priiminėjo ir sprendimus, susijusius su atskirais „Klaipėdos naftos“ valdybos nariais.
Savi renka savą?
„Klaipėdos naftos“ valdyba šiuo metu renkasi iš dviejų kandidatų – tai, neoficialiais duomenimis, yra R.Masiulis ir laikinasis šios bendrovės direktorius Darius Šilenskis. Bendrovės generalinį direktorių paskirti žadama jau netrukus.
„Atranką planuojame baigti iki spalio pabaigos“,– „Lietuvos rytui“ anksčiau sakė „Klaipėdos naftos“ valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius.
Tačiau Seimo nariams kelia abejonių ir dabar naujai aiškėjantys faktai dėl „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus atrankos.
Anksčiau buvęs kalbus apie „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus atranką, bendrovės valdybos pirmininkas G.Dusevičius lrytas.lt paklaustas ar nesukelia interesų konflikto faktas, kad jis pats yra daug metų artimai susijęs su R.Masiuliu staiga atsivėrė tylos siena
G.Dusevičių ir R.Masiulį glaudūs ryšiai sieja dar nuo studijų aukštojoje mokykloje: jie 1989-1994 metais kartu mokėsi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, o 1992-1994 metais – dar ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Tai jie abu nurodo savo biografijose.
„Tokia situacija yra ganėtinai kebli, nes valdybos pirmininkas gali turėti įtaką ir kitų valdybos narių sprendimams tiek savo autoritetu, tiek kitais priimamais sprendimais. Manyčiau, kad čia tikrai yra interesų konfliktas. Nusišalinimas turėtų būti neišvengiamas“,– lrytas.lt naujas aplinkybes komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė.
Paruošta ir dar viena šilta vieta
Gerai informuoti šaltiniai Vilniaus miesto savivaldybėje lrytas.lt patvirtino, kad buvęs ministras R.Masiulis pretenduoja ir savivaldybės administracijos jau atrinktas į šios savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklai valdybos narius.
„Pretendavo ir yra atrinktas į konservatoriaus Adomo Bužinsko vadovaujamą Vilniaus šilumos tinklų valdybą. Kandidatavimas į „Klaipėdos naftos“ vadovus (ar vadovavimas šiai įmonei) ir darbas Vilniaus šilumos tinklų valdybos nariu vienas kitam netrukdo.
Valdybos narys gauna trečdalį įmonės generalinio direktoriaus atlyginimo, kuris siekia apie 5000 eurų“,– sakė gerai informuotas šaltinis.
„Vilniaus šilumos tinklų“ vienu vadovų – specialiai naujai įsteigto Strategijos ir vystymo departamento direktoriumi – pirmadienį tapo ir R.Masiulio viceministru Susisiekimo ministerijoje dirbęs Paulius Martinkus.
Pačiai įmonei nuo rugpjūčio vadovauja buvęs „Klaipėdos naftos“, kurios generaliniu direktoriumi tuo metu buvo R.Masiulis, vienas vadovų ir buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas Gerimantas Bakanas.
R.Masiuliui tapus susisiekimo ministru ir savo globotinį M.Bartušką be konkurso paskyrus „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi, G.Bakanas kartu su M.Bartuška iš „Klaipėdos naftos“ perėjo vadovauti šiai strateginei įmonei kur tapo M.Bartuškos pavaduotoju.
Vėliau G.Bakanas kurį laiką dirbo privačioje bendrovėje, kuri vysto veiklą geležinkelių industrijoje.
Ministerijoje ir valdyboje – savi žmonės
Pirmąkart R.Masiulis „Klaipėdos naftai“ akcijas, kurias valdo Energetikos ministerija, paskirtas vadovauti prie konservatorių energetikos ministro Arvydo Sekmoko 2010 metais, energetikos viceministrais tada dirbo dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Romas Švedas, kuris tuo pačiu buvo ir „Klaipėdos naftos“ valdybos pirmininkas.
Keturi iš penkių dabartinės „Klaipėdos naftos“ valdybos, kuri formaliai vykdo generalinio direktoriaus atranką, paskirta šios bendrovės Stebėtojų tarybos, kai jos nariu buvo ne kas kitas, o tas pats artimas R.Masiulio bendražygis R.Švedas.
„Tai irgi kelia naujus klausimus. Kai pasižiūri apskritai į mūsų strategines įmones tai galima matyti schemas, kaip žmonės yra susiję, pavyzdžiui, dirbę vienu laikotarpiu keliose įmonėse, vieni kitus kuravę, tai tikrai tam tikrų klausimų kyla ir dėl interesų konflikto“, – apie „Klaipėdos naftos“ valdybos formavimo aplinkybes lrytas.lt kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė.
Tik tapęs susisiekimo ministru R.Masiulis R.Švedą, kuris buvo prezidentės D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas, be konkurso paskyrė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininku, o bendrovės generaliniu direktoriumi, kaip jau minėta, tapo buvęs R.Masiulio pavaduotojas finansams „Klaipėdos naftoje“ M.Bartuška, kuris taip pat dabar yra ir „Klaipėdos naftos“ valdybos narys. Tiesa, jis nuo sprendimo nusišalino.
„Lietuvos rytas“ anksčiau rašė, kad metų pradžioje „Klaipėdos naftos“ suskystintų gamtinių dujų direktoriumi tapo tuometės prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas politologas Arūnas Molis, kuris su ministru Ž.Vaičiūnu yra bendražygiai daugiau nei dešimtmetį, dar nuo bendro darbo Strateginių studijų centre, kuris vėliau bankrutavo.
Formuojant Sauliaus Skvernelio Vyriausybę dabartinį energetikos ministrą Ž.Vaičiūną, kurio pavaldume dabar yra ta pati „Klaipėdos nafta“, į šias pareigas rekomendavo ne kas kitas, o tas pats R.Masiulis kartu su prezidentės patarėju energetikai A.Moliu.
