Teismas tokį sprendimą motyvavo aplinkybe, kad lig šiol neaiški tiksli nuostolių suma, dalį jų pastato savininkas prašė atlyginti avansu.
Teismas pasisakė, kad savininkai nuostolių tikrai patyrė, tačiau ieškinyje tinkamai jų nepagrindė.
Pastato savininkai galės skųsti sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taip pat kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, patikslinus jų dydį.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) liepą antrą kartą paskelbus, kad neteisėtai pastatytas vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, teismas Kaune vėl ėmėsi bylos dėl nuostolių atlyginimo pastato savininkams.
Kaunietis verslininkas Ž.Povilonis su žmona siekė iš valstybės prisiteisti 1,6 mln. eurų turtinės ir neturtinės žalos, taip pat 5 proc. metines palūkanas.
Atsakovai šioje byloje yra Lietuvos valstybė ir Druskininkų savivaldybė. Patys ieškovai nagrinėjant bylą nedalyvavo, juos atstovavo advokatai.
Laukiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo prieš dvejus metus inicijuotos bylos nagrinėjimas dėl nuostolių atlyginimo buvo sustabdytas. Vėliau Vyriausybė atmetė kitą pasiūlymą – perimti Vijūnėlės dvarą ir jame įkurdinti M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Šiuo metu pastatas jau nugriautas.
Ž.Povilonis dar 2017-aisiais teigė esąs pasiruošęs nugriauti apie 600 kv. metrų ploto pastatą, tačiau tuomet skundėsi negaunantis Druskininkų savivaldybės leidimo sunkiasvore technika atlikti darbus parko teritorijoje.
Dėl Vijūnėlės dvaro Ž.Povilonis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), taip pat į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Dėl vėlavimo vykdyti dar 2016 metų gruodį priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą per 6 mėnesius nugriauti neteisėtai pastatytus statinius Ž.Povilonis jau sumokėjo apie 4 tūkst. eurų baudų.
Pastatas Druskininkų centre, prie vandens telkinio pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai.
Iš pradžių šis turtas priklausė vienam Alytaus gyventojui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Z.Poviloniams.
