„Žinau, kad politikoje turime siūlyti sprendimus, bet žinau ir tai, kad po šio pasisakymo bus sakančių – „O jūs!!! O jūsų laikais!!!“. Galiu tik atsiprašyti už užmarštį „mūsų laikais“.
Žinau viena – nebenoriu dalyvauti dar viename beprasmiame mūšyje ar dėl Seimo pirmininko, ar dėl vicepirmininko, ar dar dėl kokio išgalvoto agrokultūrinio karo mūšio. Nebematau prasmės ir gailiuosi prarasto laiko“, – mįslinga žinute pasidalijo politikas.
Prisiminė frazę
Savo įraše jis vardijo pastarojo meto šalies problemas, Lietuvą įvardydamas kaip pamirštų žmonių šalį. Jis užsiminė ir apie valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pasakytus žodžius, kad žmonės esą „turėtų gėdos“ dėl gaisro Alytuje nesuvaldymo kaltinti vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę.
„Sunku pradėti šia tema kalbėti būnant politiku, nes suprantama, kad pats esi ir problemos, ir sprendimo dalis. Mintys kilo po valdančiųjų pasakytos frazės – „turėkime gėdos“ kaltinti vidaus reikalų ministrę. O gėdos, pasirodo, reikia turėti kelti klausimus, ar tikrai ji padarė viską, ką turėjo.
Vietoj atsakymų į visas puses skriejo kaltinimai – vieni kaltino Cesiulį (N.Cesiulį, Alytaus miesto merą, – aut.past.), kiti ministrę, treti premjerą ar dar bet ką. Bet visame triukšme vidury degančių padangų dirbo grupė kursantų iš ugniagesių mokyklos, pajuodusiais nuo degančios gumos dūmų veidais ir... tylėjo“, – rašė G.Landsbergis.
Jis aiškino, kad mintyse jam iškyla vaizdas apie šeimoje besipykstančius tėvus, kuris iš jų geriau prižiūri vaiką, kol tuo metu pats vaikas tyliai tupi kambaryje ir laukia, kol pasibaigs tėvų barnis ir jie prisimins jį patį.
Vardijo problemas
Konservatorius toliau vardijo pastaruoju metu šalį užklupusias nelaimes.
„Vilniuje nusižudė medikas, sakoma, dėl nesuvokiamai agresyvios aplinkos, kurioje jam teko dirbti. Galima būtų stebėtis, tačiau žinau iš pirmų šaltinių, kurie panašiai dirba, kad aplinka būtent tokia.
Ar galima kelti klausimus, mėginti ieškoti sprendimų, kai valdantieji kaltina medikus, kad šie drįsta kelti klausimus, teisina ministrus, ieško kokio nors Šeimos centro vadovo (?!). Tačiau tų, kurių darbo sąlygos sunkiausios, situacija nepanašu, kad galėtų keistis, nes jų paprasčiausiai niekas negirdi“, – kritikos negailėjo konservatorius.
„Mokytojai, kurie priversti aiškintis, ar ministras turi vykdyti sutartį su profsąjunga, ar ne. Kalbama, kad gali tekti kreiptis į teismą. Mokytojai prieš Vyriausybę. Neįgalieji, kuriems vietoj reikalingos įrangos buvo atsakyta maždaug tik tiek, kad prieš tuos, kurie įrangą turėjo tiekti pradėta nauja byla“, – vardijo politikas.
Politiką paliko širdis?
Anot jo, kada nors po dešimtmečio „gali tekti prisiminti šį laikmetį kaip prarastuosius metus, nes kažkas nesuvokiamai nereikšmingo buvo aptarinėjama, kol šalia tekėjo tikras, bet pamirštas Lietuvos gyvenimas“.
„Andrius Kubilius interviu įvardijo, kad Lietuvos politiką paliko protas. Matyt. Bet paliko ir širdis. Negaliu pasakyti, ar kada nors esame įdėję per daug širdies politikoje, juk nuolat vijomės nepavijamus Vakarus.
Bet palikus intelektui ir neatradus žmogiškumo nebėra kuo pridengti likusios šaltos tuštumos.
Sausio 13 segamės neužmirštuolę, kad nepamirštume Lietuvą apgynusių didvyrių. Patarkite, ką įsegti galvon, kad nepamirštų Lietuvos. Tos tikros su tikromis problemomis“, – nusivylęs mintimis dalijosi konservatorius.
