„Vilniaus krepšinio klubo „Rytas“ dalininkai yra ne tik premjero Sauliaus Skvernelio neoficialus „patarėjas“ Darius Gudelis, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl negali būti nuo visuomenės ir nuo žiniasklaidos slepiama informacija apie klubo rėmėjus. Tuo labiau, kad Viešųjų įstaigų įstatymas aiškiai įpareigoja pateikti informaciją apie visus paramos teikėjus – juridinius asmenis ir jų suteiktos paramos vertę. Todėl prašau Vilniaus miesto savivaldybę pademonstruoti aukštesnius skaidrumo standartus, nei savo abejotinus ryšius ir sandėrius dangstanti Vyriausybė, ir laikytis įstatymo nuostatų ir skaidrumo reikalavimų“, – teigė Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Pirmadienį 15min.lt paskelbė, kad po S.Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais šios šalies valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų gabenant krovinius „Lietuvos geležinkeliais“ bei sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.
Koncernas savo ruožtu parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, taip pat Regionų krepšinio lygai – visos šios organizacijos susijusios su S. Skvernelio aplinkos verslininkais, nurodoma pirmadienį naujienų portalo skelbiamame tyrime.
„Ryto“ vienas stambiausių dalininkų – su premjeru aktyviai bendraujantis viešųjų ryšių ekspertas Darius Gudelis, „Lietkabelio“ prezidentas – buvęs S. Skvernelio kolega kelių policijoje verslininkas Alvydas Bieliauskas, su kuriuo, pasak S. Skvernelį su Lenkijos politikais „suvedusio“ Tomo Pačėso, premjeras artimai bendravo. Kiek gavo paramos, klubai neatskleidžia. Regionų krepšinio lyga gavo 10 tūkst. eurų paramą, ją valdė taip pat D. Gudelis ir T. Pačėsas.
„Orlen Lietuvos“ 12 mln. eurų skola vakstybei susidarė bendrovei nuo 2011-ųjų nemokant iš elektros vartotojų renkamo vadinamojo VIAP mokesčio, kuriuo skatinama žalioji energetika, milijoninės skolos susikaupė ir už krovinių gabenimą geležinkeliais, kai 2014-aisiais Vyriausybė padidino mokestį už pavojingų krovinių, įskaitant naftos produktus, gabenimą.
Bendrovė skolas ginčijo teismuose, o 2017-ųjų birželį „Lietuvos geležinkeliai“ su „Orlen Lietuva“ rado kompromisą dėl naftos produktų gabenimo tarifo ir abipusių skolų už 2014–2016 metus. 2017-ųjų lapkritį Energetikos ministerija pranešė apie planuojamą lengvatą, leisiančią įmonėms susigrąžinti 85 procentus sumokėto VIAP mokesčio – „Orlen Lietuva“ lengvata galės pasinaudoti grąžinusi skolą už elektrą. Tvarka įsigaliojo 2019-ųjų balandį.
Dėl VIAP skolos „Orlen Lietuva“ negalėjo dalyvauti valstybės skelbiamuose aukcionuose užtikrinti elektros rezervą, tačiau bendrovės prašymu jai pritaikyta išimtis, ji su kitomis įmonėmis laimėjo aukcioną, per dvejus metus jai valstybė už rezervo paslaugą jau sumokėjo 6 milijonus eurų.
Portalas skelbia, kad „Orlen Lietuva“ problemos išsisprendė po S. Skvernelio neskelbtų susitikimų 2016-2018 metais su Lenkijos valdančiųjų vadovu Jaroslawu Kaczynskiu, taip pat Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) ir kitais lenkų politikais, „Orlen Lietuvos“ atstovais.
Pats S. Skvernelis teiginius, jog koncernas parama klubams galėjo atsidėkoti už palankius sprendimus, vadina melagingais, „Orlen Lietuva“ į žurnalistų klausimus neatsakė.
