Absurdo komediją primena keletą metų trunkantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsuktas Utenos mero A.Katino bylos tyrimas ir teisminis nagrinėjimas.
Už piktnaudžiavimą tarnyba A.Katinas, neva nurodęs neatlygintinai suremontuoti buvusios premjero A.Butkevičiaus sekretoriato vadovės Dž.Žiugždienės namą, Panevėžio apygardos teismo buvo nubaustas 8473 eurų bauda, o dabar ši byla atsidūrė Apeliaciniame teisme (AT).
Tolesni šio teisminio proceso vingiai gal jau domintų tik nuosprendį apskundusį merą, jei ne naujos teisme paaiškėjusios sveikam protui prieštaraujančios bylos aplinkybės.
Ar galima žmogų teisti, remiantis įrodymu, kurio bylos tyrėjai neturi, o kaltinamasis jį aiškina priešingai nei kaltinintojai? Tokį rebusą dabar sprendžia AT.
Sekliai įrašinėjo visus A.Katino pokalbius jo darbo kabinete nuo 2015 metų balandžio 8-osios iki liepos 8-osios. Galima įsivaizduoti, kiek valandų ir net parų pareigūnams prireikė vien išklausyti, ką per tris mėnesius prikalbėjo Utenas meras.
Kompaktinių diskų su A.Katino pokalbių įrašais STT prikaupė visą dėžę, bet AT pradėjus nagrinėti bylą, staiga paaiškėjo, kad nėra svarbiausio teisiamojo kaltumą ar nekaltumą galinčio pagrįsti įrodymo – neįrašyta, ką 2015 metų birželio 18-ąją jis sakė Dž.Žiugždienės namą remontavusios „Utenos melioracijos“ vadovui L.Purviniui.
STT paaiškinimas, kodėl per nuolatinį 3 mėnesių klausymąsi nebuvo įrašyti tik vienos dienos pokalbiai, verčia manyti, kad gal sekliams koją pakišo velnias arba jie patys ėmėsi nelabojo vaidmens, supratę, kad įrašas kaip kortų namelį sugriaus kaltinimą merui.
Neva būtent tą dieną, kai, pasak A.Katino, jis prašė L.Purvinio remontuojant Dž.Žiugždienės namą viską daryti pagal įstatymą pažodžiui ir paraidžiui, sugedo mero kabinete sumontuota klausymosi įranga ir pokalbiai nebuvo įrašinėjami.
Aišku, galima spėlioti, jog A.Katinas atpasakojo pokalbį su „Utenos melioracijos“ vadovu taip, kaip jam naudinga, bet paneigti jo žodžius galėtų tik garso įrašas. Juk sekamas žmogus negali žinoti, kada sugenda seklių įranga, tad nėra pagrindo ir įtarinėti, kad Utenos meras mėgina išsisukti reikalaudamas pokalbio įrašo, kurio STT neturi.
Dar labiau stulbina, jog per tris klausymosi mėnesius įranga kažkodėl ėmė ir sugedo vienintelę dieną, kai vyko svarbus teisiamojo pokalbis. Telieka manyti, kad A.Katinas išties prašė L.Purvinio ne suremontuoti Dž.Žiugždienės namą nemokamai, kaip teigia kaltinintojai, o viską daryti tik teisėtai, todėl ir pateikti įrašo teismui STT nenori.
Atrodytų, sugriuvus kaltinimui AT turėtų panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendį. Bet ar galima tikėtis iš teismų stiprų smūgį STT prestižui galinčių suduoti nešališkų sprendimų, kai neseniai aukšto rango teisėjų, įtartų korupcija, sulaikymas iki pamatų sukrėtė visą teisminę sistemą?
Teisėjų nešališkumas, atsparumas tiek politiniam spaudimui, tiek korupcinei įtakai visą laiką buvo bene didžiausia mūsų teismų problema. Tokiomis aplinkybėmis specialiosioms tarnyboms nesunku rasti teisėjus kompromituojančių duomenų ir paversti juos klusniais savo valios vykdytojais.
STT pareigūnai, vienu metu sulaikydami net 8 autoritetingais laikytus teisėjus, vedžiodami juos surakintus antrankiais televizijų kameroms filmuojant, ko gero, pasiuntė signalą visiems teisėjams, kad nė vienas jų nėra apsaugotas nuo panašaus likimo.
Šią viešą akciją gal būtų galima vadinti naudinga korupcijos prevencijos teismuose priemone, juo labiau, kad bent jau daliai sulaikytų teisėjų, matyt, buvo ką prikišti. Bet kyla klausimas, kaip tai atsilieps teisminės sistemos nepriklausomumui. Ar teisėjai nebijos šukuoti prieš plauką STT ir taršyti jų dirbtinai sukurptų bylų?
Buvusios šalies vadovės savivalė, kai atrenkant teisėjus aukštesnėms pareigoms, skiriant teismų vadovus remtasi ne objektyviais kriterijais, o pagal asmeninės ištikimybės jai ar jos aplinkai požymius, tik stiprino pataikavimo, prisitaikėliškumo dvasią.
Principingam teisėjui labai sunku atsilaikyti, jo karjerai dažnai užkertamas kelias.
Apie teismų pirmininkų spaudimą teisėjams, numylėtinių ir pataikūnų protegavimą „Lietuvos rytui“ atvirai prabilo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I.Štuopienė, bijanti, kad su ja bus greitai susidorota.
Politikams paprasčiausia daryti įtaką teismams parenkant jų vadovais politinei valdžiai paklusnius karjeristus. Tokie asmenys patogūs ir galimai ne visada teisės normų paisančioms specialiosioms tarnyboms. Kaip tvirtina I.Štuopienė, ne viename teisme taip ir įvyko.
Teisėjų nepriklausomumo principui esą smarkiai pakenkė tai, kad teismų pirmininkams per pastaruosius dešimt metų buvo suteikta labai daug galių, jų malonė ėmė lemti teisėjų darbo sąlygas, karjerą, profesinės veiklos vertinimus ir jie galėjo tarsi karaliai apsistatyti savo svita.
Ar pasikeis padėtis teismuose prezidentaujant G.Nausėdai?
Daug abejonių visuomenei keliančių rezonansinių bylų nagrinėjimas teismuose parodys, ar teisėjų korpusas dar pajėgus atsispirti įvairioms įtakoms ir gali tvirtai laikytis nepriklausomumo principo.
