Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su buvusiu generaliniu prokuroru Artūru Paulausku bei prieš 10 metų Kaune nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus šeimos advokatu Valdemaru Bužinsku.
– Pone Paulauskai, ar jūs galite paaiškinti, kokios teisinės procedūros dabar laukia? N.Venckienė sugrįžta ir kas tada? Ji į teismą vežama dėl kardomosios priemonės spręsti?
A.Paulauskas: Taip. Yra jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi ji pasislėpė, dabar surasta ir grąžinta į Lietuvą, pirmas klausimas – kokia būtų kardomoji priemonė jai paskirta. Tai bus pristatyta į teismą ir teisėjas spręs.
– Griežčiausia kardomoji priemonė yra suėmimas trims mėnesiams. Iš tos informacijos, kurią matote viešoje erdvėje, kokia priemonė gali būti paskirta? Suėmimas, gal ją paleis į laisvę ir bus namų areštas, apykojė?
A.Paulauskas: Gali būti įvairūs variantai. Straipsniai, už kuriuos jai pareikštas įtarimas, nėra tokie sunkūs. Pagrindinė būtų argumentacija, ar ji nebandys vėl slėptis, išvykti iš Lietuvos. Čia teismui bus nelengvas galvosūkis, bet sprendimai gali būti įvairūs. Nebūtinai turi būti šimtaprocentinis suėmimas.
– Teisingai suprantu, kad į teismą dėl kardomosios priemonės bus kreipiamasi artimiausiu metu, paros, dviejų bėgyje?
A.Paulauskas: Taip. Yra nustatytas terminas, artimiausiu metu ji turės būti pristatyta į teismą.
– Užsiminėte apie įtarimus, BK straipsnius, pagal kuriuos ji buvo išduota. Generalinė prokuratūra kol kas nepatvirtina, kokie jie, tenka remtis N.Venckienės sūnaus Karolio Venckaus pateikta informacija.
Lietuvoje ji gali būti teisiama dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo bei dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui.
Lietuvos prokuratūra N.Venckienei nori pateikti kaltinimus pagal 13 BK straipsnių. Pone Bužinskai, iš paminėtų 4 straipsnių, sutiktumėte, kad iš esmės tai yra lengvi kaltinimai?
V.Bužinskas: Neturėdamas kodekso po ranka konkrečiai nepasakysiu, bet mano manymu visos šitos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ir tik vienas yra apysunkis. Jeigu kalbėti apie likusias veikas, dėl kurių jai buvo pareikšti įtarimai ir paskelbta paieška, tai dabar pareikšti įtarimus jai būtų problematiška. Jai būtų galima pareikšti įtarimus tik dėl tų veikų, dėl kurių ji yra išduota ir tam tikri duomenys buvo pateikti JAV.
– Iš tų 13 straipsnių neliko tokių, kaip neteisėtas informacijos apie privatų asmenį rinkimas, mirusiojo paniekinimas, jaunesnio, nei 16 metų asmens tvirkinimas, piktnaudžiavimo globėjo teisėmis, nepagarbos teismui, šmeižtas. Jūsų mintį jau girdėjau, kad dėl to, kas liko, ji gali artimiausiomis dienomis, savaitėmis apskritai būti laisvėje ir niekas už tai į kalėjimą nesodina?
V.Bužinskas: Jeigu kalbėti apie teismų praktiką už tokio pobūdžio nusikaltimus – nesunkius ir apysunkius – tai išskirtinais atvejais. O dabar gal net ir tokių nebėra, kad būtų skiriama laisvės atėmimo bausmė. Dažniausiai parenkamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu ir šiuo atveju, vargu ar bus išimtis. Nemanau, kad dėl tokių veikų netgi būtų pagrindas prašyti kardomosios priemonės suėmimo. Galima netgi galvoti, kad po kiek laiko mes ją pamatysim vaikščiojant gatvėje.
– Pone Paulauskai, kaip iš teisinės pusės reikėtų suprasti – iš esmės Lietuvos prokurorai nori pateikti įtarimus pagal 13 BK straipsnių, o išduodant po ekstradicijos proceso lieka tik 4 ir ne patys sunkiausi? Ar čia mūsų teisėsauga prastai atliko savo darbą ir amerikiečiams nesugebėjo tinkamai pateikti informacijos?
A.Paulauskas: Visų pirma, mes tik iš sūnaus turim tą informaciją, tai gali ir mūsų komentaras nelabai atitikti tikrovę. Bet galbūt du dalykai, dėl ko sumažintas tų veikų skaičius. Arba netinkamai buvo paruoštas prašymas, arba už kitas veikas nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė JAV baudžiamajame kodekse. Tokiu atveju, išduodant už šitą straipsnį ir neminima.
– Bet turbūt naivu tikėtis, kad JAV teisinėje bazėje nėra tokių straipsnių kaip jaunesnio nei 16-os metų asmens tvirkinimas, šmeižtas? Viskas krypsta link to, kad mūsų teisėsauga, prokurorai padarė kažkokių klaidų kreipimesi?
A.Paulauskas: Dėl vienos veikos lyg tai suabejojo Amerikos teisėsauga. O dėl kitų – tiesiog čia reikėtų daugiau žinoti aplinkybių komentuojant. Kažko pritrūko. Ekstradicijos klausime kaltės klausimas nėra nagrinėjamas. Tai yra procedūrų klausimas. Ir niekas teisme neieško – kaltas, nekaltas tas įtariamasis. Todėl dėl tų veikų ir nebuvo pasisakoma dėl kaltės, bet kažkokių procedūrinių trūkumų, reiškia, dokumentuose buvo rasta.
– Pone Bužinskai, jeigu mūsų prokurorai norėtų išplėsti kaltinimus, kokiu būdu jie tai galėtų padaryti?
V.Bužinskas: Pirmiausia turėtų būti surinkti duomenys, kurių pagrindu būtų galima pareikšti įtarimus. Be to, prieš pareiškiant įtarimus, turėtų šie duomenys būti perduoti JAV institucijoms, prašant leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal kitas veikas. Bet kokiu atveju reikėtų kreiptis į Amerikos teisėsaugos institucijos ir tik su jų leidimu būtų galima pareikšti įtarimus apie tas veikas, kurios yra buvę. Jeigu veikos būtų padarytos dabar, ją grąžinus, tada kita kalba. Čia eina kalba apie tas veikas, kurios buvo, kaip jūs minėjote, inkriminuotos arba kurios dar neišaiškintos. Dėl to ta procedūra ganėtinai sudėtinga ir tie duomenys, kurie surinkti, turi būti surinkti kruopščiai.
Net nekalbant apie tai, ar bus priimtas, ar nebus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bet jų pagrindu būtų galima pareikšti įtarimus. Tai irgi tam tikri duomenys, aš jų įrodymais sąmoningai nevertinu, bet duomenys turi būti surinkti. Dabar mes tik galime spėlioti, ar dėl tų kitų veikų nebuvo tie duomenys surinkti, ar jie buvo surinkti, nepakankamai įforminti, tai čia proceso dalykai.
– Žinau jūsų požiūrį, kad net ne dėl visų galimai nusikalstamų veikų prokurorai, regis, surinko visus duomenis? Jūs turėjote omenyje J.Furmanavičiaus nužudymo atvejį ir sakote, kad taip pat čia reikėtų pasidomėti, ar buvo galimas N.Venckienės vaidmuo šioje istorijoje?
V.Bužinskas: Aš manau, kad tai netgi pačios N.Venckienės labui. Jeigu ji J.Furmanavičiaus nužudyme jokios rolės neturėjo, tai irgi turi būti pasakyta, kad pabaigti visas insinuacijas, apkalbas – ji ten dalyvavo, nedalyvavo.
Aišku, čia man yra sunku tą paaiškinti netgi savo klientams, bet irgi taip turi būti pasakyta. Mano supratimu, J.Furmanavičiaus nužudymas kaip nusikalstama veika nėra pakankamai ištirta. Vien nagrinėjant ją epizodiškai ar analizuojant prokuratūros nutarimą nutraukti Drąsiui Kedžiui ikiteisminį tyrimą jam mirus, kuriuo yra konstatuotos aplinkybės, kurios duoda pagrindą manyti, kad nusikaltimo vykdytojas buvo D.Kedys, tiek vėlesni procesai – Raimundą Ivanauską turiu galvoje, palieka labai daug spragų.
– Jūs turite omenyje, kas prisidėjo prie organizavimo?
V.Bužinskas: Taip negaliu teigti. Aš esu advokatas, aš negaliu įtarinėti nieko. Įtarti turi tos institucijos, jeigu jos turi pagrindą įtarti. Bet tai turi būti patikrinta. Jeigu nėra tų duomenų, tai ir nėra, tai baigti šitą reikalą, kad N.Venckienė kažkaip prisidėjo. O jeigu tų duomenų yra? Niekas neatsiranda, jeigu nieko neieškai.
– Pone Paulauskai, prokuratūra viską padarė kad ir šiuo konkrečiu atveju – J.Furmanavičiaus nužudymo byloje? Ar pono Bužinsko keliami klausimai yra logiški ir galbūt derėtų sugrįžti prie viso to?
A.Paulauskas: Visų pirma reikia atsakyti į klausimą, ar J.Furmanavičiaus nužudymo byla yra baigta, ar dar nebaigta. Jeigu ji nebaigta, tai be abejo, turbūt ir pačiai N.Venckienei bus užduodami tam tikri klausimai.
Jūs paminėjote organizatorę, bet yra ir kitokių vaidmenų – kurstytojas, padėjėjas, dar visokių kitokių stadijų nusikaltimo. Aš galvoju, kad į tuos klausimus prokuratūra turėtų atsakyti. Toje byloje turi būti ištirtos visos aplinkybės. Kaip sakydavau, perskaitai bylą ir klausimų turėtų nekilti. Turėtum rasti visus atsakymus. Jeigu yra klausimų, byla dar neištirta.
– Jums, kaip buvusiam prokurorui, klausimų kyla, iki galo nėra viskas aišku?
A.Paulauskas: Visoje toje istorijoje tiek yra klausimų, kad turbūt daugiau klausimų negu atsakymų. Paimkime, kiek mirčių ir tos mirtys yra tikrai įdomios. Ar mes galime taip lengvai nurašyti – savižudybės ir t.t. Tikrai kyla klausimų. Turbūt dar ir ne visos bylos ištirtos – Alberto Milinio įsūnio byla ir kitos dar laukia atsakymo.
– Pone Bužinskai, kaip įvertintumėte tai, kad visas šis procesas, skaičiuojant nuo to, kai N.Venckienė paliko Lietuvą, užtruko tiek metų? Ji Lietuvą paliko 2013 m., generalinis prokuroras E.Pašilis patvirtino, kad JAV priėmė Lietuvos prašymą dėl ekstradicijos tik po dviejų metų, 2015. Pati N.Venckienė suimta 2018 m.
N.Venckienės sūnus K.Venckus pareiškė, kad jie iš vakaro žinojo, kad JAV teisėsauga pasibels į jų duris. Galų gale, Lietuvos žiniasklaidoje matėme N.Venckienės nuotraukas, kad ji laisvai vaikšto po Čikagą. Ar čia yra teisėsaugos klaidos, ar įtakingi asmenys padėjo pačiai N.Venckienei? Matėme, kai kurie senatoriai padėjo jai ekstradicijos proceso metu.
V.Bužinskas: Aš pradėsiu nuo to, kas man yra aktualu – J.Furmanavičiaus nužudymo tyrimo aplinkybės, kurios buvo tiriamos keistai. Beveik visi prokurorai, kurie kažkaip prisilietė prie tos bylos – keistas sutapimas – bet šiandien prokuratūroje nebedirba. Vienokiom ar kitokiom aplinkybėm jie paliko savo darbovietę, bet tai buvo tikrai profesionalai. Galbūt šitas aplinkybes jie galėtų geriau paaiškinti. Čia gal labiau, kad daugelis iš jų yra mano kolegos ir kažin, ar jiems kokios nors yra kliūtys pasakyti, kaip ten buvo iš tikrųjų.
Antras momentas, visada šita byla būdavo kažkaip apauginama kažkokiais zigzagais. Prasideda tyrimas ir staigiai kyla dėl pareigūnų, ar pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas. Aš kalbu apie Ulpį, Račkauską ir kitus. Nė iš šio, nė iš to – tai kokias pareigas jie atliko, kokias neatliko? Pradedu galvoti, kaip dabar neturėti šioje byloje teisinio suinteresuotumo. Viskas kažkaip pateikiama, kad jeigu visi būtų savo pareigas atlikę, tai D.Kedys būtų buvęs sulaikytas ir J.Furmanavičius nebūtų nužudytas.
– Ką turite omenyje – čia galėjo prisidėti ir kažkokios politinės, nežinomos jėgos?
V.Bužinskas: Aš nežinau. Jeigu pasižiūrėtume archyvą, pasižiūrėkite tų laikų įvykius ir pamatysite daug asmenų, kurie tuo metu buvo aktyvūs politikoje ir šiandien, gink Dieve, nenori pripažinti, kad jie darė kažkokią įtaką. Nors tuo metu tuo didžiavosi.
– Pone Paulauskai, galėjo tam tikros jėgos būti suinteresuotos ir prisidėti prie to, kad viskas gana ilgai vyko?
A.Paulauskas: Politikai dalyvavo visame procese labai aktyviai. Prisiminkime, dvejus metus visuomenė buvo laikoma įtampoje, įelektrinta – mitingai, prezidentės pareiškimai daromi, politikai sukūrė politinę partiją, kuri vėliau dalyvavo Seimo rinkimuose. Visa ta istorija vėliau buvo transformuota į politinį procesą. Neatsitiktinai ir dabar, žiūrėkite, ekstradicijos metu kongresmenai dalyvauja. Ar labai dažnai tas yra daroma, ar čia yra tokia įprasta praktika Amerikoje? Visą laiką buvo teigiama, kad Amerikoje teismai nepriklausomi, politikai nesikiša ir t.t.
– Kitaip tariant, politinį užnugarį N.Venckienė turėjo tiek Lietuvoje, tiek JAV?
A.Paulauskas: Jūs klausiate, kodėl taip ilgai nuėjo prašymas į Ameriką. Iš tikrųjų, gi buvo nuotraukos, adresai skelbiami. Vėl į tą klausimą nėra atsakymo, niekas neduoda jokių atsakymų. Aš kažkada prezidento kampanijos metu sakiau, kad galbūt laukiama, kol praeis 2014 metų prezidento rinkimai.
– Dabar ją sugrąžina prieš Seimo rinkimus.
– A.Paulauskas: Bet kokį paimk laiką, visada rinkimų laukiam. Jeigu nėra poveikio, byla vyksta įprastai, galbūt galima kažkur pasižiūrėti, gal aplaidžiau ar geriau atliktas darbas. Bet kai tik prasideda poveikiai, įsikišimai ir daromas spaudimas tyrimui, tada jau sunku. Taip išsitempia ir deformuojasi.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
