Pirmadienį po pietų mirė N.Venckienės pusbrolis, Audronės Skučienės 43 metų sūnus Tadas Skučas.
Vyras jau kurį laiką su šeima gyveno Vokietijoje ir sirgo sunkia liga, todėl Lietuvoje buvo retas svečias.
Net Šiaulių apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjama jam iškelta baudiamoji byla jis sugebėjo pasirodyti tik vieną kartą, visi kiti posėdžiai buvo atidedami dėl jo ligos ir ne kartą atliktų operacijų.
T.Skučas buvo aktyvus „violetinės“ istorijos dalyvis. Jis kartu su mama A.Skučiene dalyvaudavo beveik visuose jos rengtuose mitinguose ir piketuose, 2010 metų vasarą ne vieną dieną praleido Vilniuje, prie Generalinės prokuratūros, kur N.Venckienės ir jos brolio Drąsiaus Kedžio šalininkai buvo surengę bado akciją.
Paaiškėjus, kad pedofilijos istorija yra sukurta pačių Kedžių bei Venckų ir N.Venckienei 2013 metų balandį palikus Lietuvą, iš paskos dingo ir T.Skučas.
Dėl šios priežasties jo byla buvo išskirta iš vadinamosios Garliavos seklių bylos ir iš mirties taško pajudėjo tik po trijų metų, kai išsigandęs teisėsaugininkų grasinimų, kad bus deportuotas, T.Skučas pats grįžo į Lietuvą ir atėjo pas tyrėjus.
T.Skučas buvo teisiamas dėl nusikaltimų, kurie buvo įvykdyta išvadavus Laimutės Stankūnaitės dukrą iš jos laikinosios globėjos namų.
Kaltinamajame akte teigiama, kad 2012 metų gegužės 20 dieną, praėjus trims dienoms po to kai mergaitė buvo grąžinta motinai, T.Skučas kartu su mama A.Skučiene ir pussesere N.Venkciene savo šalininkams davė nurodymą surasti Palangoje advokato Gintaro Černiausko namą ir patikrinti, ar jame nėra L.Stankūnaitės su dukterimi.
„Patvoriniai“ šios užduoties ėmėsi su dideliu entuziazmu, apieškojo Nidą, Klaipėdą, Šventąją, Palangą ir galiausiai paskelbė daug juoko visuomenėje sukėlusią išvadą – vaistais apnuodyta mergaitė paguldyta į Šventosios ligoninę, nors ligoninės Šventojoje iš viso nėra.
Antrajame epizode T.Skučas dalyvavo asmeniškai.
Tų pačių metų birželio 6 dieną jis su kauniečiu Renaldu Ščiglinsku gavę informacijos, kad Kauno rajone esančioje kavinėje „Timėjas“ buvo pastebėta L.Stankūnaitė su dukterimi, skubiai atvažiavo nurodytu adresu.
„Timėjuje“ jie rado pietaujančius L.Stankūnaitė, jos dukterį, G.Černiauską bei Kriminalinės policijos biuro pareigūnus ir puolė juos fotografuoti bei filmuoti, o vėliau nuotraukas paskelbė viešai.
L.Stankūnaitei ir kitiems išvykstant iš kavinės, sekliai taip pat sėdo į mašiną ir pradėjo juos persekioti, taip sukeldami pavojų valstybės saugomiems asmenims.
Teisme apklaustas T.Skučas kategoriškai atmetė kaltinimus dėl „violetinių“ siautėjimo pajūryje, tačiau prisipažino su R.Ščiglinsku sekęs L.Stankūnaitę Kauno rajone.
„Atsisėdau kampe, prie L.Stankūnaitės ir jos dukters nesiartinau, joms nieko nesakiau, netrukdžiau, tik sėdėjau ir stebėjau.
Norėjau pamatyti mergaitę, nes ji man rūpi“, – teisme teisinosi T.Skučas.
T.Skučui mirus, Šiaulių apygardos teisme įstrigusi jo baudžiamoji byla bus nutraukta.
