Tačiau advokatų bendruomenės atstovai tvirto sutarimo, ar šie žingsniai yra pakankami, dar neturi: esminis tikslas – kad VGTP taptų konkurencinga ir Lietuva nustotų stipriai atsilikti nuo Latvijos ar Estijos.
Problemos į viešumą iškilo dar vasarą
Apie tai, kad nesulaukia atlygio už suteiktas paslaugas, valstybės finansuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai prakalbo dar vasarą. Liepos mėnesį valstybės skola VGTP teikiantiems advokatams viršijo 300 tūkstančių eurų.
Rudens pradžioje ši suma buvo išaugusi iki pusės milijono eurų, o dalis valstybės finansuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų sustabdė savo paslaugų tiekimą.
„Rugsėjo mėnesį pačių advokatų iniciatyva buvo pradėti rinkti parašai, kad būtų atsisakyta paslaugų teikimo. Parašų skaičius išaugo beveik iki 300“, – portalui lrytas.lt patvirtino Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Primename, kad VGTP teikiantys advokatai įprastai nėra sudarę sutarčių su valstybe, į juos kreipiamasi pagal poreikį. Iš viso tokių advokatų Lietuvoje yra 478, o pasirašiusiųjų sutartis ir gaunančių stabilų atlyginimą – vos 52.
Situacija taisosi, tik neaišku, ar to pakanka
Vadovaujantis Teisingumo ministerijos duomenimis, lapkričio 1 d. skola advokatams už antrinę teisinę pagalbą buvo gerokai sumažėjusi ir siekė maždaug 70 tūkst. eurų.
„Teisingumo ministerija planuoja, kad iki metų pabaigos skolos bus sumokėtos. Kitais metais biudžete numatytas maždaug 1,5 mln. eurų didesnis finansavimas advokatams už antrinę teisinę pagalbą“, – situaciją aiškino Teisingumo ministerijos patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius.
A.Kutrevičius taip pat patikino, kad ministerija turi informacijos, jog kai kurie advokatai yra sustabdę paslaugų teikimą. Tačiau, pasak jo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro naujas sutartis su kitais advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Kad situacija keičiasi į gerą, patvirtino ir advokatas Mindaugas Paukštė, svarstydamas, kad kitų metų biudžete numatytos didesnės sumos teoriškai skaičiuojant turėtų pakakti, „nors realiai skaičiuojant gali pritrūkti, bet tai tikriausiai nebus tokia didelė suma kaip šiais metais“.
„Spalio pabaigoje pinigai buvo pervesti. Tačiau kiek mes išsiaiškinome iš to, už ką gavo, atrodo, kad atsiskaityta yra už laikotarpį iki rugpjūčio ir rugpjūčio mėnesį.
Dabar Vyriausybė ir Teisingumo ministerija yra pateikusi projektą, kuris pirmadienį buvo įregistruotas Seime, kad didina įkainį iki 16 eurų ir koreguoja taisykles“, – portalui lrytas.lt teigė M.Paukštė.
Anot I.Vėgėlės, šiuo metu iš tiesų yra atsiskaityta su nemaža dalimi advokatų: padengtos skolos, kurios buvo susikaupę iki rugsėjo 1 d.
Paslaugų neteikia ne dėl skolos, o dėl reformos būtinybės
„Paslaugų neteikimas inicijuotas ir pradėtas ne dėl skolų. Neteikimas yra dėl to, kad įkainis jau 11 metų iš principo nesikeičia ir egzistuoja sugriežtinimai dėl valandų kiekio bei kitų dalykų“, – tokias paslaugų neteikimo priežastis įvardijo M.Paukštė.
Šiuo metu valandinis VGTP teikiančių advokatų atlygis siekia 13 eurų. Pirmadienį Seime įregistruotame projekte numatyta, kad valandinis atlygis nuo sausio 1 d. turėtų kilti ir siektų 16 eurų.
Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė pabrėžė, kad reikalingas ne tik atlygio didinimas, bet ir bendra VGTP reforma. I.Vėgėlės teigimu, labai svarbu rasti būdus, kurie padėtų suvaldyti VGTP bylų augimą: bylų skaičius Lietuvoje yra bene tris kartus didesnis nei Latvijoje ar Estijoje.
„Suradome bendrą kompromisą dėl to, kad šitame etape reikia grąžinti skolas, reikia padidinti atlygį advokatams, reikia panaikinti tam tikrus ribojimus. Taip pat randame kompromisus, kad reikia padaryti bendrą VGTP reformą.
Mūsų tikslas yra, kad iki kitų metų pavasario turėtume aiškius reformos kriterijus, kurie VGTP padarytų realiai konkurencinga, tokia kokia yra Latvijoje, Estijoje ir visoje Europoje“, – aiškino I.Vėgėlė.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad, siekiant didesnio konkurencingumo ir efektyvumo, nereiktų mažinti antrinės teisinės pagalbos tiekimo socialiai remtiniems asmenims.
„Mano supratimu, tą patį galvoja ir Teisingumo ministerija. Bet mažinti tikrai galima tuos atvejus, kurie yra pertekliniai, tokių yra. Bet vėlgi reikia galvoti, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės arba nebūtų nustatytas diskriminacinis elementas“, – tikino Advokatų tarybos pirmininkas.
