„Mano pasiūlymas – 4 proc. rinkėjų balsų partijoms, o koalicijai – 6 proc. Pagrindinis argumentas, kad kartelę reikia suvienodinti su savivalda, nes ten yra būtent tokie procentai. Taip pat Vakarų šalys turi žymiai mažesnius kartelės procentus. Olandijoje – net žemiau vieno procento ši sistema. Taip pat partijų Lietuvoje daugėja, ir joms užkertamas kelias patekti į Seimą“, – Eltai sakė S. Gentvilas.
Pasak Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojo Algio Strelčiūno, komitete Naglis Puteikis teikė dar kitokius pasiūlymus, bet vis dėlto komitetas jį atmetė. Jo pasiūlymu, kad partija patektų į Seimą, ji daugiamandatėje apygardoje turi surinkti ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų, o partijų koalicija – 5 proc. rinkėjų balsų.
Pasak parlamentarės Agnės Širinskienės, projektas Seimo posėdžių salę gali pasiekti jau kitą savaitę.
„Kuo mažesnė kartelė, tuo daugiau partijų gali patekti į Seimą, tuo didesnė įvairovė. Tuo labiau, yra atstovaujamos rinkėjų pažiūros, nes puikiai dabar girdime per rinkimus, kad žmonės, kurie dabar balsuotų už mažas partijas, sako, jo balsas pradings. Nes paskui tie balsai tiesiog bus perskaičiuoti ir paskirstyti didžiosioms partijoms. Tai to balso pradingimo grėsmė sumažėtų, jei kartelė sumažėtų. Seimas būtų įvairesnis politiškai. Žinoma, kai yra įvairovė, ir tarimosi pareiga tarp Seimo narių atsiranda didesnė. Manau, visai demokratijai yra nuo to tik geriau“, – sakė A. Širinskienė.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
S. Gentvilo duomenimis, Vakarų Europoje yra ir dar žemesnių rinkimų barjerų pavyzdžių: Austrija ir Norvegija – 4 proc., Danija – 2 proc., Olandija – net 0,67 proc. kartelė patekti į parlamentą.
