Pagal prezidento pasirašytą dekretą numatyta, kad premjero darbe nebus iki trečiadienio. Jei viskas gerai, trečiadienį jis turėtų pasirodyti Vyriausybėje.
„Priklausys nuo medikų rekomendacijų – ką jie pasakys. Pagal medikų rekomendacijas – dabar būtinas organizmo atstatymas. Šiaip premjeras jaučiasi gerai ir jo tyrimai yra geri“, – portalui lrytas.lt pakomentavo premjero atstovas Tomas Beržinskas.
Premjero nėra savaitę
Praėjusį trečiadienį buvo manoma, kad premjero darbe nebus tik vieną dieną. Tačiau vėliau situacija pasikeitė ir paaiškėjo, kad jo nebus visą savaitę – iki trečiadienio.
Anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės vadovui dekretais leido pagal poreikį nebūti darbe iki lapkričio 8 dienos. Šiomis dienomis prezidentas kaskart pasirašo vis naują dekretą dėl premjero pavadavimo. Pirmadienį ir antradienį premjerą pavaduoja finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministras į savo rankas perėmė biudžeto svarstymo vairą ir už jį stovės Vyriausybėje bei Seime.
Premjeras S.Skvernelis ir anksčiau ne kartą neatvyko į Seimo posėdį, nors darbotvarkėje buvo planuota. Po chemoterapijos – didesnė tikimybė pasigauti virusą ar kažkokią bakterinę infekciją, todėl premjerui reikia saugotis susibūrimo vietų.
Lapkričio pradžioje planavo pabaigti gydymo procedūras
Lapkričio pirmąją savaitę premjeras planavo pabaigti paskutines gydymo procedūras ir apsispręsti, ar jam dar reikia papildomo laiko poilsiui.
„Jaučiuosi tikrai gerai, tikiuosi šią savaitę baigti paskutinę procedūrą chemoterapijos, o tada, žiūrėsiu, kaip norėsiu, jeigu norėsiu, pasiimsiu du mėnesius, mėnesį, savaitę poilsio, biuletenį. Aš turiu teisę sirgti kaip kiekvienas LR gyventojas ir tą darysiu, jeigu reikės ateityje. Nenoriu sirgti, aišku, bet tokia teise galiu pasinaudoti“, – lapkričio pradžioje pabrėžė S.Skvernelis.
Tuo metu S.Skverneliui teko neplanuotai pasiimti porą nedarbingumo dienų, nes pakilo temperatūra. Po chemoterapijos būna nuslopinta imuninė sistema ir pakilus temperatūrai būtina vykti pasitikrinti į ligoninę, nes tai gali būti ir infekcija. Laimei, premjerui tai buvo ne infekcija, o tik organizmo reakcija į po chemoterapijos naudojamus vaistus.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tuomet teigė esąs įsitikinęs, kad liga bus įveikta ir S.Skvernelio organizmas netrukus atsistatys.
Rugpjūčio pabaigoje premjeras spaudos konferencijos metu pripažino, kad serga limfoma. Liga diagnozuota pirminėje stadijoje. „Du mėnesiai – rugsėjis, spalis, ciklai turi būti pabaigti ir gydytojai tikisi pilno pasveikimo. To tikiuosi ir aš“, – spaudos konferencijoje rugpjūčio mėnesį kalbėjo S.Skvernelis.
Ekspremjeras A.Butkevičius: jei būtų premjeras, tai tokie dalykai tikrai nevyktų
Buvęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius puikiai prisimena, koks sunkus laikotarpis būna metų pabaigoje, kai priimamas valstybės kitų metų biudžetas. Tuomet padidėja įtampa. Premjero vaidmuo šiuo laikotarpiu būna labai svarbus ir darbo be galo daug.
„Kiekvienais metais, kai Seime pateikiamas biudžeto įstatymų projektas padidėja įtampa. Pirmiausia tenka didžiulė atsakomybė premjerui – suvaldyti emocijas valdančiojoje daugumoje. Jis yra pagrindinis lyderis biudžeto svarstymo metu. Labai svarbu, kai premjeras dalyvauja posėdžiuose. Žinoma, svarbus ir finansų ministras.
Aš jį (S.Skvernelį – aut. pastaba) labai suprantu ir užjaučiu. Manau, kad jis stebi, kas vyksta Seime – tiek komitetų posėdžiuose, tiek plenariniame posėdyje. Manau, kai jis ir pats jaudinasi dėl to, kad negali dalyvauti. Jei jis neturėtų sveikatos problemų ir nesirgtų, manau, kad tikrai dalyvautų nuo ryto iki vakaro.
Mano nuomone, ir Seimo nariai sau, ypač valdančiosios daugumos, neleistų taip elgtis. Kaip jau turėjome tokių atvejų svarstant mokestinius įstatymų projektus, kai svarstymu metu spontaniškai pasakoma valdančiosios daugumos nariams kaip reikia balsuoti. Jei būtų premjeras, tai tokie dalykai tikrai nevyktų. Visi tuomet labiausiai žiūri į premjerą.
Kai nėra premjero, tikrai jaučiasi drausmės nesilaikymas. Nėra to asmens posėdžių salėje, kuris galėtų užtikrinti griežtą drausmę ir nekiltų tokių dalykų, kuriuos mes jau matėme svarstant mokestinius įstatymų projektus.
Antras dalykas, ko pasigendu. Jei premjeras negali, tai finansų ministras turėtų sukviesti visus valdančiosios daugumos Seimo narius, turėjo net prieš biudžeto projekto pateikimą, ir paaiškinti, kad laikytųsi Vyriausybės keliamų reikalavimų, tiek pateikiant biudžeto projektą, tiek svarstant.
Gaila, kad ir Seimo pirmininko dabar toks įdomus statusas. Anksčiau įsijungdavo ir Seimo pirmininkai į šį procesą ir aktyviai dalyvaudavo užtikrinant drausmę, tvarką ir atsakomybę tarp Seimo narių pasisakant ir balsuojant“, – kalbėjo ekspremjeras A.Butkevičius.
Premjeras turi suvaldyti emocijas
Pasak A.Butkevičiaus svarbu valdančiojoje daugumoje sutarti iki biudžeto įstatymo pateikimo, kad bus laikomasi drausmės svarstant biudžeto projektą.
„Pirmiausia tenka didžiulė atsakomybė premjerui – suvaldyti emocijas valdančiojoje daugumoje.
Po to matome, kokios galimybės yra padidinti išlaidas, tuomet finansų ministras būdamas šalia premjero pasako, kokios yra galimybės. Kad nebūtų padaryta klaidų ruošiant ir kažkas neliktų neįvertinta ir neįtraukta į asignavimus.
Po to būna sutarimai, kad frakcijų seniūnai būna atsakingi posėdžių metų už drausmės palaikymą ir atsakingi už frakcijos narių pasisakymus, klausimus bei balsavimus.
Frakcijų seniūnai numato atsakingus ir Seimo narius, kurie dirba Biudžeto ir finansų komitete bei Ekonomikos komitete. Informuoja kaip elgtis, kai pateikiamos numatomos įstatymų pataisos“, – apie darbus kalbėjo A.Butkevičius.
Jaudinasi dėl atsiliekančio ES lėšų panaudojimo
„Mane jaudina ministrų atsakomybė dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo atsilikimo. Praėjusį trečiadienį Vyriausybėje buvo pateikta visa informacija – kaip ministerijoms sekasi panaudoti ES lėšas – tai įsisavinimas paskutiniu metu pradėjo labai atsilikti nuo patvirtinto plano šių metų asignavimuose.
Šiais metais buvo suplanuoti asignavimai iš ES lėšų pagal atskiras programas ir priemones, kurios turi būti įgyvendintos. Jei pakelsite praėjusį trečiadienį Vyriausybėje pateiktą posėdžio medžiagą, tai pamatysite, kad kai kurios priemonės yra įgyvendintos tik 50 proc.
Aišku, tos lėšos pereina į kitus metus, tačiau finansininkai visada pabrėžia, kad reikia laiku įsisavinti lėšas, nes perkėlimas į kitus metus, tai suprantama, ir mokestinę grąžą duodą valstybės biudžetui kitais metais. Kuo toliau nusitęsią projektų įgyvendinimas – tai tuo jie tampa brangesni“, – sakė A.Butkevičius.
