„Konstitucinis Teismas pripažino, kad (...) pirminės šio plano redakcijos du punktai neprieštaravo Konstitucijai ir įstatymams, tačiau Konstitucinis Teismas prieštaraujančiais (...) pripažino jau pakeisto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano punktus, priimtus 2019 metų spalio 30 dieną“, – teigė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė savo nutarimą dėl KNNP tvarkymo plano pakeitė jau įvykus viešam Konstitucinio Teismo posėdžiui šioje byloje.
„Jame nebeliko nuostatos, kad „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“, – atkreipė dėmesį KT pirmininkas.
Anot jo, pakeitus tvarkymo planą nebeliko ir kai kurių reikalavimų, pagal kuriuos būtų privalu šalinti kai kuriuos pastatus ar perdaryti.
„Šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė mažesnį Kuršių nerijos, kaip ypač vertingos teritorijos, apsaugos lygį nei nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kiek tai susiję su ginčytinuose punktuose nurodytais objektais“, – sakė D.Žalimas.
Anot jo, tokiu būdu Vyriausybė sudarė prielaidas įteisinti padarytus statybų pažeidimų padarinius, nepaisant teismų priimtų sprendimų griauti kai kuriuos pastatus.
„Įsiteisėjusiųjų teismų spendimų nevykdymas negali būti konstituciškai pateisinamas (...) siekiu baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išvadas“, – teigiama KT nutarime.
KT pabrėžė, kad kol Vyriausybė priims Konstitucijai neprieštaraujantį teisinį reguliavimą, ginčytinuose sklypuose esantys statiniai turėtų būti tvarkomi – išardomi, pertvarkomi ar kitaip atkuriami – taip, kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
2012 metų birželį konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.
Pagal planą, iš galimai neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje numatyta nugriauti penkis. Kitus statinius siūlyta tobulinti, pritaikant prie plano.
Pernai gegužę grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, įžvelgusi, kad atskiros plano nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, o Vyriausybė, rengdama ir tvirtindama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, įtraukė sprendinius ir nustatė reglamentavimą, kurie prieštarauja kitiems įstatymams ir šiuo planu negalėjo būti nustatyti.
Parlamentarų teigimu, 2012 metais Vyriausybės nutarimu patvirtintas planas nepagrįstai numatė, kas turi būti atlikta su konkrečiais statiniais Nidoje, kurie pastatyti pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus.
Anot jų, tik teismas gali nuspręsti, kaip turi būti šalinami tokių statybų padariniai.
Konstitucinio Teismo teigimu, šis nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nes šiame KNNP tvarkymo plane kartojama formuluotė, kad „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“.
„Tvarkymo plane nustatytu teisiniu reguliavimu siekta sureguliuoti, kaip turi būti tvarkomos konkrečios teritorijos, kuriuose esantys objektai atitiktų tai teritorijai keliamus reikalavimus, kad statybos pagal neteisėtai išduotus leidimus nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų jai neigiamo poveikio“, – sakė D.Žalimas.
Anot KT, nėra pagrindo manyti, kad Vyriausybė perėmė teismų funkcijas.
Šių metų spalio 30 dieną Vyriausybė pakeitė prieš septynerius metus priimtą KNNP tvarkymo planą.
