Ministras A.Monkevičius per suvažiavimą kalbėjo, kad sudėtinga išspręsti visas problemas, vardijo būtinus nuveikti darbus – tarkim, panaikinti mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų skirtumus, mokymo programas, mokytojų profesijos prestižo kėlimą. Jam kalbant salėje vis pasigirsdavo nepasitenkinimo bruzdesys, patrepsėjimų, nuskambėjo ir plojimų.
A.Monkevičius negailėjo gražių žodžių mokytojo profesijai ir pažadėjo dirbti ir savaitgalį ieškant sprendimo įgyvendinant mokytojų reikalavimus.
„Šiandien mes dirbame, ir savaitgalį dirbsime. Visą tą laikotarpį nuo tada, kada Vyriausybė parengė tą projektą, galvodami, kaip įgyvendinti tą susitarimą, kuris yra kaip projektas kol kas. Ir aš manau, kad jį turėsime įgyvendinti. Tai yra mano pareiga. Šiandien ir visą savaitgalį dirbsime. Turėsime grįžti prie konkrečių skaičių ir pažiūrėti, kiek mes galime tenkinti tuos reikalavimus jau kitų metų biudžete bent jau taip, kaip numatyta sutartuyje“, – sakė A.Monkevičius.
Jis liko suvažiavime ir baigęs savo kalbą.
Paaiškės kitą savaitę
Kaip sakė LŠDPS vadovas Andrius Navickas, galutinį sprendimą, ar streikuoti, jie priims kitą savaitę, kai Vyriausybė atsakys, ar sutinka patenkinti jų keliamus reikalavimus dėl mokytojo etato struktūros, algų, mokinių skaičiaus klasėje mažinimo ir kitais klausimais, ar sutinka su pedagogų siūloma kolektyvine sutartimi. Pedagogai reikalauja algų kėlimo po 10 proc. kasmet, kol uždarbis pasieks 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Pasak LŠDPS vadovo, pamatinė nuostata jau aiški – reikia streikuoti, jei tiek laiko nepaisoma mokytojų poreikių.
„Mes pasakėme, kol nesutarsime dėl mūsų reikalavimų, nepasirašysime kolektyvinės sutarties. Tai, manau, paskatino Vyriausybę imtis derybų“, – kalbėjo A.Navickas.
Anot jo, nors iš Švietimo ministerijos nuolat girdima apie gerėjančias mokytojų darbo sąlygas, augančius atlyginimus, apklausa parodė, kad dauguma mokytojų nepritaria etatiniam apmokėjimui, taip pat mokslo metų ilginimui.
Fizinio ugdymo mokytoja Ineta Nadzeikienė, kuri pernai ministerijoje streikuodama nakvojo tris savaites, sakė, kad streikas įmanomas, o dabartinio ministro veiksmus vertino kaip neveiklumą ir netgi laiko gaišinimą.
Kritikos negailėjo ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
„Ši sistema – absurdas, kurio nesupranta visos institucijos. Manau, ir teismai to nesuprastų. Murkdomės ir toliau beprasmiškuose skaičiavimuose. Kartais ir pats nesuprantu, įvedu mokytojai maksimumą, ir jai atlyginimas pasikeičia dviem eurais“, – apie etatinį apmokėjimą sakė S.Jurkevičius.
Į suvažiavimą pas mokytojus atvyko ir aktorius Algirdas Latėvas, buvęs su jais ir praėjusių metų lapkričio pabaigoje, kai streikuojantys pedagogai liko ministerijoje ir nakvoti. Ministerijos pastate tada jie išbuvo tris savaites.
Ar susitars, neaišku
Ar LŠDPS susivienys su įspėjamąjį streiką surengusia E.Milešino vadovaujama profesine sąjunga ir gruodį protestuos drauge, kol kas neaišku. Tačiau A.Navickas sakė, kad susitelkus būtų paveikiau.
„Esmė – ne pradėti streiką, esmė – tai, kokiais susitarimais jis būtų baigtas“, – pabrėžė A.Navickas.
Streiko užkulisiuose šnabždamasi, kad LŠDPS dvejoja dėl LŠMPS sąsajų su valdančiaisiais, kurie esą galėtų streiką ir užgniaužti.
Posėdžiaus ginčo komisija
Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, penktadienį, lapkričio 29 d., 10 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje į posėdį rinksis kolektyvinio darbo ginčo komisija, nagrinėsianti 4 švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, dėl kurių nesutarus profsąjungos turės teisę skelbti tikrąjį streiką. Komisiją sudaro profesinių sąjungų, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.
Reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.
