Lengvatų ir privilegijų epochos niekada nesibaigia, tik įgauna vis naujų formų. Pavyzdžiui, viduramžiais kunigaikščiui uoliai tarnavęs bajoras gaudavo žemės rėžį ir kelias dešimtis baudžiauninkų.
Sovietiniais laikais už nuopelnus „partijai ir vyriausybei“ būdavo suteikiamos lengvatos gauti paskyrą automobiliui ar be eilės – kooperatinį butą.
Lengvatomis tam tikri socialiniai sluoksniai pamaloninami ir demokratijos laikais, tiesa, jos jau teikiamos pagal teisingesnius kriterijus, tarkime, pigesni bilietai keliauti viešuoju transportu pensininkams, neįgaliesiems.
O štai Kaune nutarta bendruomenių atstovams suteikti galimybę viešuoju transportu naudotis nemokamai. Nuo gruodžio mėnesio 58 seniūnaičiai galės nemokamai važinėti miesto autobusais ir troleibusais.
Nors sakoma, kad kauniečiams net labiau nei visiems lietuviams būdingas socialinio pavydo jausmas, vargu ar verta pavydėti transporto lengvatų seniūnaičiams, kurie dirba be jokio atlygio, savanoriškais pagrindais.
Kitas dalykas, kokia nauda iš tokios institucijos, kuri neturi jokios administracinės ar politinės galios?
Atrodo, savo reikalingumu abejoja ir patys seniūnaičiai: Kaune tik vargais negalais pavyksta rasti reikiamą skaičių savanorių kandidatų eiti tokias pareigas. Teoriškai seniūnaičių pagrindinė misija – telkti bendruomenes, joms atstovauti. Tačiau tam reikalui juk yra daugiau ar mažiau gausios bendruomenės, jų tarybos ir valdybos.
Geriausiu atveju seniūnaičiai tėra seniūnų visuomeniniai padėjėjai, taigi administracijos grandis be administracinių galių. Toks antai akibrokštas.
Bet kadangi seniūnaitijos numatytos pagal įstatymą, tegul juos bala, tegul sau pavažinėja po Kauną už dyką.
Juolab kad galės važinėti naujais, patogiais ir ekologiškais autobusais.
Per šiuos metus į Kauno gatves išriedės beveik pusantro šimto naujų autobusų ir troleibusų. Po metų jų gretas turėtų papildyti dar 100 hibridinių autobusų MAN. Neseniai pasirašyta 24 mln. eurų sutartis dėl 100 hibridinių autobusų pirkimo.
Galime didžiuotis, kad Kaunas jau seniai lenkia Vilnių apsirūpindamas naujesniu viešojo transporto parku. Kaune, pavyzdžiui, iki šių metų pabaigos turėtų būti visiškai atnaujintas troleibusų parkas, o sostinėje turbūt dar ilgai dardės L.Brežnevo laikus menančios „Škodos“.
Tačiau tenka pripažinti, kad ir Kaune kai kurios iniciatyvos viešojo transporto srityje garsiai ištrimituojamos, bet po to greitai užmirštamos.
Prieš kelerius metus tuometis vicemeras P.Mačiulis paskelbė idėją atnaujintoje Laisvės alėjoje paleisti elektroninį autobusą. Tokį itin naujovišką transporto stebuklą, kuris važiuotų be vairuotojo, būtų valdomas pasitelkus išmaniąsias technologijas.
Šia idėja susidomėjo mokslininkai ir technologai, inovatyvių technologijų specialistas V.Lašas net pasiūlė tokį superautobusą pavadinti „laisvamobiliu“ ir pasiūlymui buvo aistringai pritarta.
Bet prasidėjo prezidento rinkimų kompanija, P.Mačiulis paliko miesto valdžios komandą, nutilo ir kalbos apie transporto stebuklus, iš svajonių padebesių grįžta ant žemės. O gal apskaičiuota, kad laisvamobilio kaina būtų per didelė.
Daugiau naujesnių autobusų ir troleibusų, štai ko reikia miestui, o stebuklų bus galima ir palaukti.
Kauniečiai juk yra praktiški, žemiškai mąstantys žmonės.
Jie įsigudrino gauti ir to, ko jiems neduoda gamta. Antai šiais metais gamta pašykštėjo žiemos, tai kauniečiai ėmėsi atnaujinti ledo areną ir dar stato naują.
Senoji ledo arena atnaujinta iš esmės: pakeista stogo danga, apšiltintas fasadas, sutvarkytos vidaus sienos, sumontuotas naujas LED apšvietimas – rekonstrukcija atsiėjo 1,8 mln. eurų.
„Dirbtinės žiemos“ kūrimo darbai dabar persikėlė į Girstupį. Šalia „Girstučio“ baseino esančiame dviejų hektarų sklype suplanuota dviejų ledo aikščių, daugiau kaip 7500 kvadratinių metrų ploto arena, kurią planuojama užbaigti kitąmet. Naujoji ledo arena lankytojus pasitiks šiuolaikinėje architektūroje vis labiau populiarėjančiu betono ir medienos deriniu.
Čia galės vykti tiek ledo ritulio, tiek ir dailiojo čiuožimo treniruotės bei varžybos.
Greta atnaujintos „Baltų ainių“ arenos pastatyta dengta ledo aikštelė, kurioje pramogomis ant ledo jau gali mėgautis visi norintieji.
Juokaujant galima tarti, kad Dievas sukūrė pasaulį, pranašas Mozė paskelbė Dešimtį įsakymų, o V.Matijošaitis Kaune steigia savotišką „žiemos rezervatą“ visuotinio klimato atšilimo apsuptyje.
Vis tik išgirdęs tokius palyginimus V.Matijošaitis neturėtų įsijausti į visatos kūrėjo vaidmenį. Nors yra pastebėtas Kauno mero polinkis pasikelti į puikybę, tikėkimės, ji neaptemdys jam taip pat būdingo realizmo ir praktinio požiūrio.
Ir ledo rūmų neištiks laisvamobilio likimas, toks, kai didingus projektus nusėda užmaršties dulkės.
