Į klausimus atsako kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Mano gyvenime lūžio metai buvo 1968-1969-ieji. Jau buvau tarnavęs penkiose parapijose, 1968 m. buvau įsijungęs į Jėzaus Draugiją, o 1969 m. sovietinė valdžia uždraudė atlikti kunigo pareigas ir buvau priverstas dirbti gamykloje bei melioracijoje.
Tuomet subrendo pasiryžimas priešintis prievartai ir tokiu būdu šalia oficialios kunigo tarnystės atsirado pogrindžio leidiniai – „Kronika“ bei „Aušra“, susikūrė Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti ir dar daug kitokios pogrindžio veiklos.
Pasitvirtino taisyklė, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Matau žmonėse daug savanaudiškumo, pinigo ir malonumų garbinimo. Aiškiai matau, kad išblėsus tikėjimui, žmogus praranda esminį pamatą, kurio neturėdamas nesijaučia laimingas ir pradeda blaškytis.
Mane liūdina dabartinis žmonių susipriešinimas, pesimistinis žvilgsnis į dabartį ir ateitį ir, kas be ko, labai didelė emigracija. Vietoje Lietuvos statybos, žmonės bėga iš Lietuvos.
Panašiai buvo ir sovietiniais metais: praradę tikėjimą žmonės emigruodavo į komjaunimą ir kompartiją.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Labai norėčiau visiems palinkėti branginti savo tautines ir religines šaknis.
Praradęs šias šaknis, žmogus dažnai net nesuvokia, kiek daug jis praranda – atsiradusios dvasinės tuštumos neįmanoma užpildyti nei geru gyvenimu, nei pramogomis.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Norėčiau sugrįžti į XX a. septintą – aštuntą dešimtmetį, kai tarnavau Lietuvos žmonėms, atlikdamas eilinio kunigo pareigas.
Man atrodo, tai buvo gražiausi mano gyvenimo metai, ir ne todėl, kad buvau jaunas, bet kad buvo daug noro, kiek įmanoma, pasitarnauti Lietuvai ir Bažnyčios bendruomenei.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
