Baisiai apmaudu, kad iki „Time“ redakcijos neatsirita naujienos iš Lietuvos, nes tokiu atveju ant naujamečio numerio viršelio tikrai atsidurtų susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Jis yra vienintelis asmuo, savo atkakliu ir pasiaukojančiu triūsu paneigęs seną tiesą, jog kapinės pilnos nepakeičiamų žmonių. Suprask, nepakeičiamų nėra. Nesąmonė, dar ir kaip yra – va, prašom, leiskit pristatyti nepakeičiamą ministrą. Pirmąjį tokį Visatoje.
Senesniais laikais ministrui prarasti portfelį buvo taip pat paprasta, kaip dukart du. Dabar, matai, norint tą portfelį išplėšti iš jo pūslėtų rankų reikia teisinių argumentų. Bent jau taip pranešė miestui ir pasauliui ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Buvę aplinkos, švietimo bei kultūros ministrai, kuriems tas pats premjeras pasakė „Viso gero“ prieš metus, dabar, ko gero, klausosi šių buvusio šefo atradimų ir ausimis netiki: ėėė, pala, o tai kokius teisinius argumentus tada pasitelkei, a? Švietimo ministrės liūdną galą dar galima suprasti – kai mokytojai lipa į ministeriją per langus ir ten nakvoja, ieškoti kodeksuose teisinių argumentų gal jau ir perteklinis užsiėmimas.
Bet kiti du kolegos? Kad pasipainiojo premjerui po ranka netinkamu metu ir netinkamoje vietoje? Ar tiesiog vardan gražaus skaičiaus, nes Dievas trejybę myli? Tiesiog be galo ir be krašto teisinis argumentas. Kaip ir tada išsakyta premjero įžvalga, kad didelių priekaištų ministrams nėra, bet tiesiog reikia jų skalpų, nes norisi reformas spartinti.
Pala, pala, pasakysit, šito gal nepakanka įsiamžinti ant tokio įtakingo žurnalo viršelio, reikia ir daugiau nuopelnų. Puiku, vardijam juos toliau.
J.Narkevičius yra apsigimęs poliglotas. Labiausiai jam sekasi bendrauti kūno kalba, nors neatmestina ir pilvakalbystės dovana. Kuri jam gal ir nepadėjo perskaityti pranešimo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, užtat pagelbėjo bendraujant su šeichu.
Ministras dar apdovanotas ir retu sugebėjimu užburti aplinkinius, artimus ir tolimus žmones. Ar pamenate dar nors vieną kitą, kurį su tokiu entuziazmu būtų gynęs Kultūros komiteto pirmininkas? Net savo Gretos taip negynė, nekalbant jau apie tą pačią kultūrą, kurią seniai pamiršo.
O čia, prašom, faktinis valdančiojo orkestro dirigentas, kurio reitingai jau seniai pramušė žemės plutą ir sėkmingai artėjo link planetos branduolio, vardan pono Jaroslavo nebijo susikibti su nauju prezidentu, kurio populiarumo reitingas kol kas toks, kokį gautume sudėję visų valstiečių ir dar gautą skaičių pakėlę trečiuoju laipsniu.
Antrindamas vyriausiam Lietuvos kultūrtrėgeriui ministro dvasinis guru V.Tomaševskis aiškina, kad prieš poną Jaroslavą pradėtas neregėto masto politinis puolimas, provokacijos ir faktiškai branduolinis karas, nes anas ėmęsis audringos veiklos ir tuo užrūstinęs įtakingas verslo struktūras.
Jeigu pasakei A, sakyk B – kokias struktūras? Bet abu politikos didžiavyriai paslaptingai nutyla ir leidžia publikai pasidaryti detektyvines išvadas pačiai.
Tiesa, sąmokslininkiškai prideda, kad ponas Jaroslavas dabar valo tai, ką per trejus metus pridirbo buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis. Kaip tai? Ištisus trejus metus kenkė ir šiukšlino, o niekas to nematė? Ir visiems buvo gerai ir net tam pačiam premjerui, kuris verčiau atleido kitus tris ministrus, o ne svarbiausią sabotažininką. Ir tik dabar J.Narkevičius visiems akis atvėrė? Tada išties nusipelno „Time“ viršelio.
Aišku, labai gali būti, kad netrukus bus priimtas biudžetas, ir staiga pasirodys, kad V.Tomaševskio kompanijos balsai nebeatrodys tokie auksiniai, o nepamainomas susisiekimo ministras staiga taps nereikalingu balastu be jokių teisinių argumentų.
Ir mums visiems akys atsivers plačiau, nei dabar jos atsivėrė Kultūros komiteto pirmininkui. Ir liūdnai sau pripažinsim, kad nepakeičiamų tikrai nėra. O gaila, nes kada daugiau šviesis toks šansas patekti ant „Time“ viršelio.
