Tyrimą pristačiusi EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė priminė, kad atliekant PISA tyrimą aiškinamasi 15-mečių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei juos lemiantys veiksniai.
Skaitymo gebėjimai tai gebėjimas ne atpasakoti ar atmintį demonstruoti, o suprasti įvairialypį tekstą, įvertinti, interpretuoti ir pritaikyti savo žinias.
PISA tyrimas vyksta kas treji metai nuo 2000 metų. Tyrime dalyvauja penkiolikmečiai, kurie mokosi septintoje ar aukštesnėje klasėje. Iš viso buvo įtraukta 360 mokyklų ir dalyvavo apie 7 tūkstančiai mokinių. Daugiausia penkiolikmečių, apie 90 proc., mokėsi devintoje klasėje.
Lietuvos mokinių rezultatai gerėja
Skaitymo gebėjimų rezultatai EBPO yra virš 800 taškų. Rezultatų viršuje buvo keturi Kinijos miestai, Suomija, mūsų kaimyninė Estija ir kitos šalys. Liūdnojoje skalės vietoje ir prasčiausi rezultatai buvo Filipinuose – 340 taškų.
Skaitymo gebėjimų EBPO vidurkis yra 487 taškai. Lietuva nuo vidurkio atsilieka 20 taškų. Įvertinus šalies 15-mečių skaitymo gebėjimus nustatyta, kad Lietuva surinko 467 taškus. Taip ji aplenkė 40 šalių, bet atslieka nuo 28.
„Statistiškai mes esame skirtingose grupėse – estai vieni iš EBPO tyrimo lyderių ir jau keli metai. Estai, jei kalbant krepšinio terminais, jie kitoje lygoje. Kodėl? Šis pirminis tyrimas atsakymo neteikia. Mūsų rezultatai gerėja ir po kurio laiko galime pranešti džiugią naujieną“, – teigė R.Dukynaitė.
Moksleivių skaitymo gebėjimai Lietuvoje yra 29-30 pozicijoje iš 79 šalių. Mūsų šalies moksleivių rezultatai šiek tiek pagerėjo. Pavyzdžiui, skaitymo gebėjimų rezultatai per pastaruosius trejus metus pakilo 4 taškais, o nuo 2009-ųjų – aštuoniais taškais.
Tai yra reikšmingas pakilimas. Sumažėjo skirtumas tarp berniukų ir mergaičių gebėjimų – 30 taškų.
Matematikos pasiekimuose Lietuvos vaikai yra 32-37 pozicijoje iš 79 šalių. Gamtamokslinių dalykų pasiekimuose Lietuva yra 30-33 pozicijoje iš 78 šalių.
Merginų skaitymo pasiekimai kur kas aukštesni nei vaikinų
„Jei dalyvautų tik Lietuvos merginos, tai mūsų rezultatai būtų gerokai aukštesni nei EBPO šalių vidurkis“, – skaitymo rezultatus apibendrino R.Dukynaitė.
Buvo įvertintas Lietuvos mokinių požiūris į skaitymą pagal lytį. 22 proc. vaikinų mano, kad skaitymas yra laiko švaistymas. 19 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai reikia kokios nors informacijos. 17 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai privalo.
22 proc.daugiau merginų skaitymas ir vienas mėgstamiausių laisvalikio leidimo būdų. 21 proc. daugiau merginų patinka kalbėtis apie knygas su kitais žmonėmis.
Situacija matematikoje. Lietuvoje aukščiausią lygmenį pasiekia – 8,5 proc., EBPO šalyse – 10,9 proc. mokinių. Lietuvoje 2 lygmens nepasiekia 25,7 proc., EBPO šalyse – 23,9 proc. mokinių.
Ypač dideli skirtumai tarp aukščiausius ir žemiausius lygmenis pasiekusių vaikinų ir merginų dalies. Lietuvoje didelė dalis vaikinų pasiekia aukštesnius lygemnis. Tačiau taip pat didesnė jų dalis nepasiekia 2 lygmens.
Pagrindiniai kliuviniai – tai žemo socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto problema. Reikia mažinti mergaičių ir berniuko skirtumas. Dideli atotrūkiai tarp kaimo ir miesto mokyklų.
Svarbus, pedagogų kompetencijos skatinimas ir ugdymo įstaigų aprūpinimas. Sarbios ir minkčtosios kompetencijos – tai pasitikėjimo skatinimas, prilausoymo mokyklai jausmas, nesėkmių baimės susitvarkymas.
Ministras: tokie tyrimai labai reikalingi
„Prieš dešimtmetį svarstėme, ar Lietuvai verta jungtis į tyrimus, kurie šiek tiek ir kainuoja. Visi pritarė, kad verta tai daryti. Reikalingi tie tyrimai, kurie padeda orientuotis kaip keičiasi vaikų pasiekimai ir galima palyginti kaip keičiasi Europoje ir pasaulyje.
Jie yra vertingi, į juos reikia orientuotis ir juos reikia analizuoti. Labai svarbu matyti tyrimų rezultatus keičiant ugdymo turinį, metodus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo turinį ir pačią rengimo sistemą, naujas priemones..
Atotrūkiai parodo, kad toje pačioje savivaldybėje yra nevienodos mokyklos ir nepriklausomai – tai miesto ar kaimo. Labai svarbi ir patyčių problema. Koreliacija su pasiekimais čia taip pat yra.
Turi matytis realybė – kaip mes atrodome, ką galime ir prireikus, reikia tobulinti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
2015 metais pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuvos penkiolikmečiai užėmė 36–38 vietas, matematinio raštingumo rezultatas panašus – 36 vieta, vertinant skaitymo gebėjimus teko 39 vieta iš daugiau kaip 70 vertintų šalių ir regionų.
Tuomet tarp tyrime dalyvavusių EBPO narių geriausiai įvertinti Japonijos, Estijos, Suomijos ir Kanados penkiolikmečiai. Latviai lietuvius lenkė pagal gamtamokslio raštingumo ir skaitymo gebėjimų vidurkius.
PISA tyrimą sudaro užduotys moksleiviams, jų bei tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų anketos.
