Dėl J.Narkevičiaus kėdės net su prezidentu Gitanu Nausėda į kovą stoję valdantieji dabar mėgina šiek tiek sušvelninti situaciją. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis antradienį Seime pareiškė, kad prezidento siūlymai didinti pensijas bus įgyvendinti ne nuo liepos 1-osios, kaip žadėta, o iškart po Naujųjų metų.
Vaiko pinigų didinimui pusmečiu vėliau jau taip nebesipriešina ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), kurios lyderiui Gediminui Kirkilui beliko tik linkčioti galva ir kalbėti apie kompromisų ieškojimą.
Vyriausybė pasiūlė didinti vėliau
Ministrų kabinetas pirmadienį pateikė Seimui pataisytą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pirminiame projekte Vyriausybė buvo pateikusi nuosaikų pasiūlymą kelti vaiko pinigus nuo sausio 10-čia eurų – iki 60 eurų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems – iki 100 eurų.
Koreguodamas biudžeto projektą, Seimas pasiūlė vaiko pinigus didinti atitinkamai iki 70 ir 100 eurų.
Pirmadienį patikslintame biudžeto projekte Vyriausybė jau pasiūlė atidėti vaiko pinigų kėlimą iki 60 eurų pusei metų – iki liepos 1-osios. Daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms pinigai iki 90 eurų didėtų jau nuo sausio, dar 10-čia – nuo liepos. Vyriausybė taip pat nusprendė neatsižvelgti į Seimo siūlymą vaiko pinigus didinti iki 70 eurų.
„Dėl to, kad šiandien yra tokia realybė. O realybė tokia, kad visoms sritims trūksta. Susikoncentravome į tai, kas svarbiausia: vieniši tėvai, auginantys vaikus, ir nepasiturinčios šeimos“, – Vyriausybėje žurnalistams pristatydamas kitų metų biudžeto projektą pirmadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis, pridurdamas, kad dėl šių pokyčių koalicija tikrai nesugrius.
V.Tomaševskis: „Sprendimas netenkina, bet yra realijos“
Nedažnai Lietuvoje, o tuo labiau Seime, matomas Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis antradienį nuo ryto sukiojosi Seimo rūmuose, tačiau vengė bendrauti su žurnalistais. Pirmadienį Vyriausybei pasiūlius pusmečiui atidėti vaiko pinigų didinimą, europarlamentarą įtikino premjero S.Skvernelio argumentai.
V.Tomaševskis antradienį lrytas.lt paklaustas apie galimus mainus tarp vaiko pinigų didinimo atidėjimo ir J.Narkevičiaus posto, pareiškė, kad toks klausimas – „iš nesąmonių srities“, o dėl pačios ministro situacijos esą „viskas baigta“, nes jis turi premjero ir valdančiųjų palaikymą.
„Vyksta darbas, konsultacijos, derinimai ir biudžetas bus priimtas. Galutinių skaičių nėra. Jeigu pavyks įgyvendinti bankų aktyvų apmokestinimą, tai tada apskritai nebus problemų, o jeigu opozicijai pavyks atidėti šitą įstatymo priėmimą, nes jie dabar pareikalavo ekspertizės, mano manymu, nereikalingos, kadangi 21 šalis ES turi bankų aktyvų mokestį, bet aišku, jie delsia ir sprendimas gali būti priimtas vėliau.
Tada vaiko pinigai visoms šeimoms padidės nuo kovo arba liepos 1-osios, bet, akivaizdu, kad jie didės“, – aiškino jis.
Ar Vyriausybės sprendimas atidėti vaiko pinigų didinimą jį tenkina? „Nieko netenkina, bet yra realijos ir jos susijusios su blokavimu labai svarbaus sprendimo – bankų apmokestinimu. Čia, aišku, yra didžiulis pasipriešinimas. Bet aš esu optimistas ir manau, kad šitas mokestis bus įvestas“, – portalui sakė V.Tomaševskis.
Ieškos kompromisų, tačiau ar už „ačiū“?
Nors anksčiau LSDDP pirmininkas G.Kirkilas buvo griežtas ir reikalavo vaiko pinigus kelti iki 70 eurų, tvirtindamas, kad kitaip gali griūti koalicija dėl joje pasirašytų ir netesamų pažadų, dabar jis persigalvojo ir jau kalba apie kompromisų ieškojimą.
„Na, kompromisų visada reikia siekti. Tokia yra situacija“, – portalui lrytas.lt sakė jis. G.Kirkilas taip pat neatmetė galimybės, kad, priėmus visus mokestinius pasiūlymus, tarp kurių – ir bankų aktyvų mokestis, vaiko pinigai vis dar galėtų kilti ir iki 70 eurų.
Klausiamas, ar vaiko pinigų didėjimo vėlinimas susijęs su J.Narkevičiaus išlaikymu poste, „socialdarbiečių“ lyderis sąsajų čia neįžvelgė: „Ne, tai neturi nieko bendro, tikrai nieko bendro.“
Seimo užkulisuose kalbama, kad G.Kirkilo vadovaujami „socialdarbiečiai“ vaiko pinigų didimo atidėjimui nesipriešina dėl galimai jiems pasiūlyto Ekonomikos ir inovacijų ministro portfelio. „Jie gi už postą – viską“, – taip apie tokius mainus atsiliepė Lietuvos liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas.
„Tikriausiai, tai klausimas G.Kirkilui. Deja, daugėja požymių, kad Lietuvos politika tampa panaši į turgų bei valdančiosios daugumos grupinio ir asmeninio piktnaudžiavimo areną“, – pritarė ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vedlys Gabrielius Landsbergis.
Tiesa, G.Kirkilas trečiadienį ir pats užsiminė, kad J.Narkevičiaus situacijos kol kas nereikia judinti, kol nepriimtas biudžetas. Anot „socialdarbiečių“ lyderio, G.Nausėdos raginimai J.Narkevičiui trauktis iš tiesų galėtų turėti įtakos biudžeto priėmimui, dėl to, jo teigimu, prezidentas, įvertinęs politines aplinkybes, tokias, kaip biudžeto priėmimas, trapi valdančioji dauguma, turėjo pagalvoti ir apie savo pareiškimo pasekmes.
„Valdančioji dauguma šiuo metu yra nedidelė, yra biudžeto priėmimas, yra daugybė niuansų, tad darant kokį nors žingsnį reikia galvoti apie pasekmes, – LRT radijuje pabrėžė jis. – Reikėjo tuos klausimus kelti šiek tiek vėliau. Labai lengva tokiais pareiškimais demonstruoti savo kažkokį principingumą ir panašiai, bet vis tiek reikia galvoti apie pasekmes.“
Opozicija: galėjo įvykti mainai
Seimo opozicijos ir lrytas.lt šaltinių teigimu, valdantieji kartu su Vyriausybe galėjo sudaryti mainus dėl J.Narkevičiaus posto išsaugojimo tam, kad užsitikrintų balsus biudžeto priėmime, o Lenkų rinkimų akcija nesišiauštų dėl vaiko pinigų didinimo atidėjimo.
„Aš manau, kad jie viduje visiškai atvirai kalbasi. V.Tomaševskis vis zuja po Lietuvą, tikrai dalyvauja pokalbiuose, ir tikrai manau ne dėl to čia yra parskridęs, kad sėdėtų kur nors. Vyksta intensyvūs pokalbiai“, – situaciją įvertino liberalas E.Gentvilas.
„Iš V.Tomaševskio pusės, tai gali būti toks skaičiavimas. Jis galėtų sutikti. Įsipareigojate palikti J.Narkevičių, tai tada mes galėsime sutikti dėl vaiko pinigų“, – pridūrė jis.
TS-LKD partijos pirmininko G.Landsbergio teigimu, pastarieji manevrai dėl vaiko pinigų tikrai kelia daug klausimų. Jis akcentavo, kad vaikai neturėtų tapti politikų tarpusavio nesutarimo objektais.
„Pastarieji manevrai tikrai kelia daug klausimų. Labiausiai apmaudu, kad spekuliuojama itin jautrios visuomenės grupės lūkesčiais. Vaikai neturėtų tapti politikų tarpusavio nesutarimų įkaitais.
Apskritai – visai nėra Vyriausybės lyderystės ir koordinavimo, šis biudžeto projektas ir jo svarstymas yra lydimas didžiulio chaoso, pažadų netesėjimo, skirtingų visuomenės grupių supriešinimo bei programuojamų didelių sunkumų būsimai 2021 m. Vyriausybei“, – aiškino G.Landsbergis.
Bando sušvelninti situaciją su Prezidentūra?
Dėl J.Narkevičiaus atmosfera kaista ir tarp S.Skvernelio bei valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos. Pastarasis jau ne kartą paragino ministrą atsistatydinti, o S.Skvernelį – priimti principingą sprendimą. Kritikos iš prezidento kliuvo ir V.Tomaševskiui, kuris, anot G.Nausėdos, palaiko J.Narkevičių dėl to, kad jį lengva „tampyti už virvučių“.
Galimai siekdamas sušvelninti situaciją, antradienį Seime R.Karbauskis pareiškė, kad prezidento siūlymą didinti pensijas valdantieji įgyvendins dar nuo Naujųjų metų, nors anksčiau žadėjo tai padaryti tik nuo liepos 1-osios.
„Biudžetas, kuris pateiktas vakar, skirsis nuo to, kurį Seimas priims. Priėmus mokestinius įstatymus, mes visus sprendimus perkelsime iš liepos 1-osios, kaip siūlo Vyriausybė, į sausio 1-ąją. Ir pensijų didėjimas, prezidento siūlymas, bus nuo sausio 1-osios, ne liepos 1-osios, ir vaiko pinigų klausimai 60–100 eurų bus nuo sausio 1-osios, 70-100 – nuo liepos 1-osios“, – tikino R.Karbauskis.
Dar antradienį ryte prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta „Žinių radijuje“ užsiminė apie G.Nausėdos raginimus kuo greičiau atsižvelgti į jo siūlymus ir kelti pensijas.
„Vyriausybei pritrūko ryžto sparčiau spręsti pensininkų skurdo problemą. Matome, biudžete yra alokuotos papildomos lėšos sparčiau didinti pensijas nuo liepos 1 dienos (...) Prezidentas siūlė neatidėlioti, mes žinome, kad pensininkų 40 proc. yra skurde ir šios problemos tikrai negalima nukelti“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Primename, kad senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 metų liepos 1 dienos papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
