Į klausimus atsako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Pasakyti apie kažkokį esminį lūžį, kuris padarė iš manęs asmenybę arba dėl ko aš nusprendžiau būti verslininku, deja, negaliu, nes tokio lūžio nėra.
Visą gyvenimą sistemingai ėjau link to, kad galėčiau daryti tai, ką geriausiai moku. Verslumo savybių turėjau jau vaikystėje ir jaunystėje, tai patvirtina ir mano tėvai.
Manau, kad verslumą paveldėjau iš senelių, kurie buvo ištremti. Iš esmės galėčiau pasakyti, kad tai, ką turiu dabar, turiu tiktai dėl savo tėvų, senelių ir prosenelių, jų įdirbio. Galiu šiuo atveju tiktai padėkoti jiems, kad tapau tuo, kuo esu.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Deja, bet pasitikėjimas verslu yra vienas iš žemiausių per visą mūsų nepriklausomybės istoriją. Toks žemas jis buvo gal tik iš karto po nepriklausomos Lietuvos paskelbimo, tuomet visi verslininkai buvo spekuliantai.
Tai šiuo metu yra skaudžiausias dalykas, nes jeigu šalyje nebus stipraus, aiškaus ir gero verslo, jaunimas nenorės ateiti į verslą. Jeigu ateityje šalyje liks mažai verslo, bus sumokama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą.
Tad šią situaciją turėtume keisti ir bandyti žmones pratinti prie verslo ir ugdyti jų verslumą.
Kuo daugiau verslių žmonių, tuo mažiau valstybei reikės išlaikyti savo piliečius ir tuo daugiau pridėtinės vertės su savo kūryba sukurs kiekvienas žmogus.. O verslas juk ir yra kūryba.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Norėčiau palinkėti, kad tai būtų vieninga, nepriklausoma geografiškai, ekonomiškai ir politiškai šalis ir kad jai nedarytų įtakos šalia esantys didieji kaimynai.
Visa galima pasiekti, jeigu sistemingai dirbsime, būsime nepriklausomi energetiškai, mąstysime nepriklausomai, turėsime kūrybingą, jauną visuomenę, kuri eis naujų atradimų keliu.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Kol mokiausi mokykloje ir netgi politechnikume, norėjau tapti automobilių dizaineriu ir konstruktoriumi. Piešdavau daug įvairių automobilių brėžinių, kaip jie turėtų atrodyti, kaip jie turėtų būti varomi.
Bet, deja, visa ta svajonė pavirto juokais kai supratau, jog reikės išvažiuoti iš Lietuvos ir mokytis tuometinėje Tarybų sąjungoje: Toljatyje arba Maskvoje.
Supratus, kad norimų mokslų tęsti Lietuvoje nėra galimybės, teko atsisveikinti su šia svajone. Nežinau, ar daug prarado automobilių pramonė dėl manęs, kaip inžinieriaus, projektuotojo, dizainerio, konstruktoriaus, ar visgi aš daugiau daviau pridėtinės vertės Lietuvai būdamas verslininku.
Kažkodėl manau, kad sukūriau daugiau vertės būdamas čia, Lietuvoje, ir dirbdamas tai, ką išmanau geriausiai, kurdamas naujas darbo vietas bei naudą Lietuvai.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
