D. Šakalienė: Seimui nukėlus sprendimą pavasariui, nukentės šimtai moterų

Seimo Savižudybių ir smurto komisijos narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė apgailestauja, kad Seimas, pritaręs jos pateiktai Mediacijos įstatymo pataisai, numatančiai privalomos mediacijos išimtį smurto artimoje aplinkoje aukoms, toliau svarstys ir ją priiminės tik pavasario Seimo sesijoje.

D.Šakalienė.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Šakalienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 6, 2019, 1:45 PM, atnaujinta Dec 6, 2019, 1:46 PM

Seimas pataisoms pritarė po pateikimo, deja, svarstymas ir priėmimas numatytas pavasario sesijoje, nepaisant iniciatorės prašymo atsižvelgti į smurto aukų teises. Pataisoms neįsigaliojus sausio 1 d., šimtai nukentėjusių moterų turės taikiai tartis su smurtautoju“, – pažymi D. Šakalienė.

Nuo 2020 m. sausio 1-osios įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomą mediacijos taikymą šeimos ginčuose. Kitaip tariant, įpareigojama taikiai susitarti be teismo.

„Kas yra šeimos ginčai? Dažniausiai tai – skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, vaiko išlaikymas, bendravimas su vaiku ar turto pasidalijimas. Ar gali dėl to taikiai susitarti auka su smurtautoju, kai jų derybinės pozicijos nelygios, viena pusė bijo kitos? Kaip liudija praktika, smurtautojai manipuliuoja teise globoti vaikus, jų išlaikymu, būsto atėmimu, o auka dažnai nėra pajėgi ginti savo interesų“, – sako pataisos iniciatorė D. Šakalienė.

Kasmet Lietuvoje gaunama keliasdešimt tūkstančių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kad kas trečia moteris Lietuvoje patyrė smurtą. Išdrįsusios kreiptis pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje, dažniausiai nukentėjusios inicijuoja ir skyrybas. Per metus Lietuvoje įvyksta apie 8000 skyrybų.

„Privalomos mediacijos reikalavimas paliestų tūkstančius aukų, kurios mėgina išsiskirti su smurtautoju. Pagalbą teikiančios organizacijos pabrėžia, kad spaudimas taikiai tartis atgrasytų aukas nuo skyrybų ir verstų jas kentėti smurtą. Maža to, toks reikalavimas pažeistų tiek Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tiek Nusikaltimų aukų teisių direktyvą, tiek prieštarautų Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijoms bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui. Deja, po Seimo sprendimo atidėti priėmimą pavasariui – nukentės šimtai moterų“, – atkreipia dėmesį D. Šakalienė.

„Smurto prieš moteris lygis vis dar didžiulis, į prevenciją investuoti ši Vyriausybė neskuba, nors valstybė dėl to kasmet patiria didžiulius nuostolius. Tad galėtume bent jau nekurti naujų situacijų, kurios pažeistų ir taip jau nukentėjusių smurto aukų teises. Mediacija su tam tikrais saugikliais bei laisva valia gali būti pasirenkama ir smurto atvejais, bet jokio privalomumo čia būti negali“, – sako LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, prisijungusi prie įstatymo pataisų.

Seimas linkęs pritarti siūlymui Mediacijos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad mediacija negalima smurto artimoje aplinkoje bei kitais smurto prieš moteris atvejais. Tokios Mediacijos įstatymo pataisos, kurias ketvirtadienį pateikė Seimo narė Dovilė Šakalienė, sulaukė pritarimo po pateikimo, už balsavus 38 Seimo nariams, prieš – 2, susilaikius 10 parlamentarų, primena ELTA.

Tačiau kolegos neišgirdo D. Šakalienės prašymo įstatymo pataisas svarstyti dar šioje sesijoje. Jos nukeltos į pavasario Seimo sesiją.

Jeigu Seimas pritartų, Mediacijos įstatyme būtų nustatyta, kad privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus galima, išskyrus atvejus, kai yra gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje.

Šiuo metu Mediacijos įstatyme numatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Mediacijos įstatymo pataisas kartu su D. Šakaliene teikia Seimo narės Rasa Budbergytė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Ingrida Šimonytė, Virginija Vingrienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.