Išties, būtų keista, jei opozicinių konservatorių ir buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės globotinis, kurį iš posto išmetė visada su juo nesutarusi valdančioji dauguma, taip ir toliau tylėtų. Juolab kad yra pakankamai pagrindo įtarti, jog visos J.Narkevičiaus tikros ir tariamos nuodėmės į viešumą ištekėjo ir teka būtent jo pirmtako bei šio statytinių, likusių ministerijoje, dėka.
R.Masiulis, žinoma, ne tik savo įpėdiniui, bet ir premjerui užvažiavo iš peties.
Labiausiai, aišku, dėl to, kad pirmasis esą tikrai turėjo žinoti, jog ministerija ir Vilniaus rajono savivaldybė Vyriausybės skiriamomis lėšomis tame rajone asfaltuos būtent jo gyvenamą gatvę, o antrasis blogai atleido Lietuvos pašto valdybą.
Ironiška, jog internete jau kuris laikas kursuoja vaizdo įrašas iš šio pavasario Vyriausybės posėdžio, kuriame būtent pats R.Masiulis ir jo statytinis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas V.Andrejevas pirmą kartą kaip tik ir mėgino prastumti Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų paskirstomos lėšos savivaldybėms keliams asfaltuoti, nenurodant konkrečių kelių. Apie kuriuos, pati ministerija, suprantama, žinojo.
Tuo tarpu tik kurčias greičiausiai negirdėjo apie tai, kaip tas pats R.Masiulis, nepaisydamas jo atstovaujamos Vyriausybės nustatytos tvarkos, pirmiausia skirstė savo globotinius į „nepriklausomas“ valstybės įmonių valdybas, o po to organizavo bei imitavo butaforines „atrankas“. Lygiai tokias pačias, kokia buvo ir visa jo kadrų politika tiek ministerijoje, tiek tose įmonėse.
Tačiau eksministrą galima suprasti – pats švenčiausias ir kilniausias jo tikslas ne tiek atkeršyti buvusiam vadovui ar dabartiniam įpėdiniui, bet padėti pačiam prezidentui. Juk pastarasis, tiek kartų viešai šlovinęs R.Masiulį ir raginęs jį eiti į Seimo rinkimus, neseniai griežtai pareikalavo J.Narkevičiaus galvos ir net grasina „atsakomybe“ pačiam premjerui.
Bet jei prezidentas, gavęs valdančiųjų atkirtį, sulaukia tik tokios paramos, tai tenka jį tik dar labiau užjausti.
