Mečys Laurinkus. Mama atspėjo, kad Stalinas ir užkastas išlįs iš po žemės

Žiūrėjau Ukrainos kino režisieriaus S.Loznicos dokumentinį filmą „Valstybinės laidotuvės“. Iš talentingo menininko kūrybos man didelį įspūdį paliko vaidybinis filmas „Nuolankioji“ (2017 m.). „Valstybinės laidotuvės“ – atrinkti dokumentiniai kadrai apie J.Stalino, nusibaigusio 1953 m. kovo 6 d., trijų parų laidotuvių ceremoniją Maskvoje.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 7, 2019, 11:13 AM

Tą dieną (man dar nebuvo sukakę dveji) kartu su savo mama, politine kaline, buvau Intos lageryje. Mama vėliau liudijo: išgirdus žinią ne vienai mano likimo draugei ašaros tekėjo savaime. Ne iš užuojautos, o iš sukrėtimo dėl ties mirties slenksčiu atsidūrusio savo gyvenimo ir menkutės vilties, kad gal kas nors pasikeis, bent jau vaikus paleis į laisvę.

Daug dar Lietuvoje yra žmonių, kurių likimas panašus į mamos. Jie galėtų pasidalyti prisiminimais apie to meto ir tų dienų jausmus. To tikrai nesutalpinsi į apžvalginį straipsnelį.

Šis filmas – ne apie gulagą ir jame įkalintųjų jausmus. S.Loznicos kūrinys – nespalvotas, kartais spalvotas priminimas apie reiškinį, kurio galbūt šiais laikais ir nebenorima matyti, koks iš tikrųjų buvo.

Pradėjęs žiūrėti filmą maniau, jog dokumentiniai kadrai bus lydimi autoriaus ar kitokiu komentaru, pavyzdžiui, kaip kitame sename įtaigiame M.Rommo filme „Paprastas fašizmas“ (1965 m.). Ne, jokios autorinės intervencijos, išskyrus balsą iš „gavarilkos“ apie laidojimo ceremoniją, – nieko daugiau.

Mirusį tradiciškai prašome prisiminti minutės tyla. Per tą trumputį laiką galima ir mirusį paminėti, ir savęs pagailėti. Kino režisierius tyloje, be komentarų, palieka žiūrovą dviem valandoms su trupučiu savarankiškam apmąstymui apie ekrane besikeičiančius dokumentinius kadrus. Visiška laisvė asmeninei interpretacijai.

Man kažkodėl nesinorėjo dar kartą pateikti iki šiol neatsakytų klausimų. Kodėl ir kaip XX a. atsirado fašizmas ir stalinizmas, kaip iš pažiūros tikrai ne Aleksandro Makedoniečio išvaizdos dėdės padaromas sudievintas kultas?

Keista būtų net įsivaizduoti, kad dideliais ir mažais paveikslais visas sienas apkabinėtas, visas aikštes skulptūromis puoštas, poemomis dar gyvas lydėtas, staiga numiręs „tautų tėvas“ būtų kukliai palaidotas. Laidotuvės prilygo metų metais puoselėtam garbinimui.

Atvirai sakant, prabangioji laidotuvių dalis manęs nenustebino ir buvo mažiausiai įdomi. Man svarbiau buvo žmonių veidai. Gerai, kad yra galimybė sustabdyti kadrus ir patyrinėti. Šimtai veidų, pradedant „vadais“ ir baigiant liesomis „gedinčių“ darbininkų statybose figūromis kažkur imperijos pakraštyje. Visuose ir anksčiau matytuose dokumentiniuose kadruose apie laidotuves „atėję“ atsisveikinti paprastai atrodo kaip verkianti, psichozės apimta minia. Daug dabar galima perskaityti tyrimų, kaip tokia psichozė atsiranda, ir ji būdinga ne tik Rusijai.

Filme labiau įstrigo epizodai, nenutrūkstamame sraute probėgšmiais pasirodę veidai, kurių sielvartinga išraiška nebūtinai liudijo, jog tai dėl „velionio“.

Tūkstančiai šeimų buvo netekę savo artimųjų baisiame kare, garantuotai trečdalis minios buvo pamišusios revoliucijos liudininkai, nukentėję nuo pilietinio karo, bado, „čistkų“. O kur dar gulagas, gyvuliška baimė laukiant NKVD beldimo į duris, komunalkės, skundai, totalinis įtarumas ir jokios prošvaistės.

Ir viso to kaltininkai čia pat, mauzoliejaus tribūnoje, o svarbiausias – karste. Tai gal dabar kas nors pasikeis? Viltis, nors ir nereali, savaime spaudžia ašaras. Viena kažkodėl besišypsanti mergina, pamačiusi filmavimo kamerą, nerte nėrė už artimųjų nugarų.

O ką galvojo prie „vado“ karsto susispietusi „aplinka“? Ar L.Berija, konclagerių architektas, perskaitęs nuo mauzoliejaus pakilos atsisveikinimo kalbą, nujautė, jog nepraėjus ir metams ta pati „aplinka“ jį nugalabys? Filme L.Berijos veido išraiška akmeninė, neperskaitoma.

Pagaliau laidotuvių ritualas baigėsi, o žmonės vis dar nešė gėles. Skaičiau ne vieną aprašymą, sovietiniais laikais – disidentinį, kiek žmonių ir kokiomis aplinkybėmis žuvo spūsties metu. Filmo pabaigoje užrašu informuojama, kiek kainavo „velionio“ politika. 27 milijonų žmonių gyvybių.

Filmas pasibaigė. Bet ar pasibaigė reiškinys? Prisimenu, kaip miestelyje, kuriame mokiausi, garsiai buvo svarstoma, kas atrinktas važiuoti į Maskvą dalyvauti J.Stalino perlaidojimo ceremonijoje. Gal kas filmavo tą procedūrą. Būtų įdomu palyginti su „Valstybinių laidotuvių“ dokumentiniais kadrais.

Mama taip komentavo perlaidojimą: jis ir užkastas išlįs iš žemės. Atspėjo. Yra, kas vis dar neša gėles, nors, atrodė, po demaskavimų ir pasmerkimų stalininės epochos kūrėjai jau turėjo išvirti velnių katile.

Po 2008 m. penkių dienų karo Gruzijoje teko stebėti Rusijoje surengtą televizijos viktoriną: kas esąs ryškiausias Rusijos herojus. Pirmu numeriu buvo minimas Stalinas. Nebežinau, kas galutinai laimėjo, bet vienas jaunas viktorinos dalyvis, paklaustas, kodėl jis renkasi Staliną, atsakė: jis būtų nesustojęs ir paėmęs Tbilisį.

Vis dažniau skamba frazės, girdėtos „Valstybinėse laidotuvėse“ iš L.Berijos lūpų: Stalinas laimėjo Antrąjį pasaulinį karą, Stalinas valstiečių Rusiją pavertė industriniu kraštu, jeigu ne Stalinas, Rusija būtų...

Ar gali atgimti stalinizmas Rusijoje? Mano manymu, ta forma, kuria buvo, ne. Lėčiau ar greičiau, bet valstybės mokosi iš istorijos. Rusijoje yra daug žmonių, kurie neleis sugrįžti jėgos, baimės ir nusilenkimo Jėgai epochai.

Bet egzistuoja ir tai, kas rašoma viename iš Stalino restauracijai skirtų tekstų: „Prieš mirtį Josifas Visarionovičius Stalinas pranašavo, kad po jo mirties nedėkingi palikuonys ant jo kapo suvers krūvas mėšlo, bet istorijos vėjas jas išsklaidys (...). Būtent dabar tas vėjas pradeda pūsti visa jėga.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.