Eglutė skarota, meškutė dar blaivi

Kauno prekybos centruose ir net mažose parduotuvėlėse jau kuris laikas
tviska didesnės ar mažesnės blizgančiais papuošimais nukabinėtos
eglutės, skamba kalėdiniu himnu tapęs "Jingle Bells", televizijos
ekranuose per reklamas važinėja furgonai, reklamuojantys rudą saldų
skystį, į kurį medikai skersakiuoja, bet nedraudžia reklamuoti:  juk
alkoholio tame skystyje nėra, o ar cukrus mažiau kenksmingas už
alkoholį?

Specialistai šiuo klausimu išsako įvairių nuomonių, bet kauniečiai
tradiciškai mėgsta ir saldumynus, ir linksmybes, ir šventines nuolaidų
akcijas prekėms.  Iš tiesų tai nėra nei nuolaidos, nei akcijos, nei
šventinės.

Ir nors Lietuva dar iš įpročio vadinama Marijos žeme, o Kaunas --
labiausiai koncentruotos tautiškos katalikybės miestu, tikrovė jau yra
gerokai pasikeitusi.

Konservatyvių pažiūrų krikščioniui -- tokių Kaune vienas kitas dar likęs
-- sunku būtų įsivaizduoti šiuolaikinių Kalėdų, taigi teoriškai
krikščioniškos šventės, vaizdelį:  kukliai nuleidusi akis Marija stovi
eilėje didžiausiame Kauno prekybos centre per juodąjį penktadienį, savo
vienatiniam sūnui ketindama už akcijos kainą nupirkti didelės
įstrižainės televizorių, kad jis galėtų per Kalėdas patogiai stebėti jo
garbei aukojamas šv.Mišias.

Tačiau vartotojiška kultūra tarsi dumbliai Saragoso jūroje apraizgė
religinių švenčių šventumą ir sukūrė parodiją primenančią komercinės
subkultūros samplaiką, ir daugumai ji patinka.

Ir nieko nepadarysi, nes alternatyva -- nebent "dvasinga" Kremliaus
stiliaus stačiatikybė arba iki kraujo pamaldi Islamo valstybės
mahometoniška dvasia.  Ir nieko nepadarysi, kaip XX a. viduryje
išpranašavo genialus amerikiečių rašytojas K.Vonegutas.

Iš tiesų komercinį religinių (buvusių tik religinių) švenčių atspalvį
galėtume vertinti ne piktai suraukę antakius, rūsčiai dorybinga veido
išraiška, o su šypsena veide.  Su tokia gaivia, spalvinga šypsena, su
kuria skolininkai prieš Kalėdas, kaip reikalauja papročiai, grąžina
senas skolas.

Tarkime, varžytuvės tarp miestų dėl gražiausios eglutės.  Kiekvienais
metais internetas, socialiniai tinklai braškėta braška nuo ginčų:  kurio
miesto pagrindinė eglė gražiausia, savičiausia, geriausiai atspindi to
miesto dvasią?

Jau ne vienus metus pirmąją vietą neoficialiame Kalėdų eglių konkurse
laimėdavo Tekstilininkų gildijos su menininke J.Šmitiene priešakyje
sukurta pagrindinė Kauno eglė Rotušės aikštėje.

Šįmet aistros dėl eglių vėl įkaito:  vieni liaupsina vilnietišką
šachmatinę eglę, kiti -- auksinę Klaipėdos, o kosminė Kauno eglė, kaip
ir buvo galima tikėtis, interneto erdvėje sulaukė įvairių, taip pat ir
prieštaringų, vertinimų.

Vieniems ji esą pernelyg kičinė, barbiška, kitiems -- atvirkščiai,
spalvinga, savita, nuotaikinga.

Taip, interneto naršytojai ir tinklaraštininkai neretai būna ne mažiau
reiklūs, kaip "Eurovizijos" dainų konkurso žiuri komisija, bet ne jie iš
tiesų turi nuspręsti, kuri eglė patraukliausia.

Tikrieji vertintojai -- patys miestiečiai, o ypač gerai eglutės vertę
pajaučia vaikai.  Juk iš esmės ir Kalėdos, ir jų simbolis -- papuošta
eglutė yra skirta vaikams.

O būtent vaikams labai patiko šiųmetė Kauno eglė Rotušės aikštėje.  Nuo
pat jos įžiebimo būriai vaikų plūsta į aikštę, ilgai nesiskirsto, šoka,
dainuoja.  Jiems pagrindinės Kauno eglės puošybos stilius primena šiuo
metu itin populiaraus animacinio serialo siužetus, tad nenuostabu, kad
tokia eglė krito vaikams į akis ir į širdį.

Taigi artėjančių švenčių proga ir mes, suaugę ir beviltiškai senstantys
vyresnės kartos kauniečiai, pabūkime vaikais nors trumpam.

Užmirškime dejones dėl mažų algų, skurdžių pensijų, padėkime į šalį
kalbas apie veržlią Kauno plėtrą, verslo interesų nulemtas politines
intrigas.

Sriūbtelėkime ne raugintų miežių ar vynuogių syvų, o šviežių vaisių
sulčių ir su vaikais pašokime rateliu aplink pasakiškai kosminę Kauno
eglę.

O jei per Kalėdas ir Naujuosius Kaune bus šimtai langinėmis užvertų
langų ir užkaltų durų, tegul ant jų šviečia skelbimai:  "VISI IŠĖJO PRIE
EGLĖS." ˙
˙