„Aš manau, kad taip (turėtų trauktis. – ELTA). Jūs įsivaizduokite, jei prezidentas su ministru neturės jokio ryšio, kontaktų, prezidentas pradės ignoruoti ministrą, tai aš neįsivaizduoju, koks įmanomas tolesnis darbas. Žiūriu labai objektyviai, iš darbo patirties“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė A. Butkevičius.
ELTA primena, kad po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas Gitanas Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą ir kelis kartus paragino jį trauktis iš einamų pareigų.
Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis, reaguodamas į šalies vadovo pareiškimą, teigė nematantis teisinio pagrindo J. Narkevičiaus atleidimui. Vis dėlto galutinį sprendimą dėl J. Narkevičiaus likimo S. Skvernelis teigė priimsiąs po susitikimo su G. Nausėda.
Apie chaoso valstybėje priežastis
Algirdas Butkevičius teigia, kad nereikalingi mokestinių įstatymų projektai yra viena iš priežasčių, kodėl šalyje yra sukeltas chaosas.
„Yra keletas klausimų, kurie Seimui buvo pateikti visiškai neparuošti. Mokestinių įstatymų projektai buvo pateikti iki Naujųjų metų likus dviem mėnesiams, kai kurie buvo pakoreguoti, kai liko vienas mėnuo, nors 2017 m. buvo pasirašytas susitarimas su socialiniais partneriais, kad mokesčių įstatymai nebus teikiami (skubos tvarka. – ELTA). Kai kurie mokesčių pakeitimo įstatymo projektai, kaip gyventojų pajamų mokesčių, buvo reikalingi. Visi kiti, mano manymu, mokestinių įstatymų projektai buvo nereikalingi. Čia viena priežasčių, kodėl yra sukeltas chaosas“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė A. Butkevičius.
Anot jo, valdžia, duodama pažadus visuomenei, privalo juos įgyvendinti.
„Kita priežastis – jei davei Vyriausybėje dirbdamas pažadus ir įsipareigojai, kad nuo tam tikrų metų atlyginimas didės tiek procentų, būk mielas, visa tai įgyvendink. Ar turime rezervus, ar ne, tai labai svarbus dalykas finansiniu požiūriu. Neturime pažeisti fiskalinės drausmės įstatymo, bet turime žiūrėti, ar ne per didelius rezervus norime ateinančiais metais sukaupti. Jei galimybės leidžia, tai labai gerai, bet pirma turime įgyvendinti įsipareigojimus“, – tikino A. Butkevičius.
ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje į šalies kelius protestuoti išvažiavo ūkininkai. Tuo metu savo nepasitenkinimą valdžios sprendimais išreiškė ir šalies vežėjai bei aukštosios mokyklos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) ir Vairuotojų profesinė sąjunga, reaguodamos į vežėjų asociacijos „Linava“ protestą, surengė kontraprotestą prie Vyriausybės, kad parodytų darbdaviams, jog Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriuo nuo kitų metų 28 proc. keliamas bazinis komandiruojamų darbuotojų atlyginimas, yra būtinas ir logiškas žingsnis.
Lapkričio 27 d. Vinco Kudirkos aikštėje buvo rengiama protesto akcija, kurioje Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteikė „Už Ačių“. Anot rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.
Gruodžio pradžioje Vilniaus universitetas paskelbė, kad protestuodamas dėl dėstytojų algų dviem dienoms (gruodžio 5-6 d.) stabdo savo veiklą.
