Registruoji pareigūnų ir kariškių priesaikos šūkį „Tėvynės labui“ kaip savo, o vėliau patentuoji jį kaip prekės ženklą.
O paskui gali pasiteisinti, kad tuos šventus žodžius tiesiog nori apsaugoti, kad jais nepasinaudotų kokios nors naujos partijos kūrėjai. Bent taip paaiškino S.Skvernelis.
Taigi užmetus akį, pavyzdžiui, į Seimo nario priesaikos tekstą atsiveria galimybės net kelioms politinėms jėgoms ar veikėjams.
Saldžiausias kąsnis, žinoma, yra paskutinė, neprivaloma priesaikos frazė „Tepadeda man Dievas“. Vien dėl jos turėtų užvirti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir nuo konservatorių atskilusio radikaliojo krikščionio R.Dagio rungtynės.
Susiję straipsniai
Į šias varžytuves galėtų įsilieti ir Aukščiausiojo karys šventajame kare prieš gėjus P.Gražulis ar kiti panašūs didžiavyriai.
O kas turėtų išskirtinę teisę patentuoti žodžius „Lietuvos žmonių gerovei“, net spėlioti netenka. Tiesa, vyriausiasis ginkluotųjų oro pajėgų vadas G.Nausėda nespėjo šios frazės apginti, todėl ją volioja kas tik užsimano.
„Tarnauti Tėvynei“, „Ištikimi Lietuvos Respublikai“, „Stiprinti Nepriklausomybę“ ar panašios frazės – viliojantis taikinys tiek kairiesiems, tiek dešiniesiems, tiek centristams.
Tie, kurie pavėluos į šio teksto dalybas, irgi gali nenusiminti – jų paslaugoms dar lieka visa Konstitucija ar kitos valstybinės biblijos.
Gyventi vien iki šūkių nusigyvenusios politikos laikais – patogu ir paprasta.



