2020-ųjų išvakarėse, kaip ir kasmet, aukščiausi pareigūnai Lietuvos žmonėms linkėjo taikos, vienybės, draugystės, meilės, tikrumo dėl ateities.
Bene labiausiai vienybės šaukėsi prezidentas G.Nausėda. Be to, naujamečiame sveikinime jis pabrėžė, kad mums visiems reikia ir kuo didesnės tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo.
Klausantis šių žodžių nepaliko įspūdis, jog šalies vadovas būtent to linkėjo todėl, kad toliau uoliai laikosi viešųjų ryšių strategijos, kurią naudojosi nuo pat prezidento rinkimų.
Kitaip sakant, būtina kuo daugiau kalbėti apie taiką ir susiklausymą, pačiam save vadinti pagrindiniu šalies taikdariu tuo metu, kai kasdienybėje vyksta politinis karas be taisyklių visų su visais.
Aktorius A. Žiurauskas apie lėlių teatrą, stereotipus ir R. Karbauskį
Šis karas siautėjo ir per šventines metų sandūros dienas – piliečiams taikos bei meilės linkėję politikai čia pat pliekė vienas kitą liežuviais taip, kad aidėjo visuose pakampiuose.
Ryškiausios grumtynės – tarp valdančiųjų valstiečių ir opozicinių konservatorių viršūnių. Tokio politinio apsišaudymo neregėjome senokai.
Premjeras S.Skvernelis dešiniuosius išvadino antivalstybine partija, kuri tik kenkė Lietuvai.
Susiję straipsniai
Valstiečių vedlys R.Karbauskis pridūrė, jog senoji dešiniųjų karta apvogė Lietuvą, o jaunasis konservatorių atžalynas – ir beviltiškas, ir dar pavojingesnis už senimą.
Dešinieji atsikirto, jog tokie spjūviai rodo valstiečių veikėjų desperaciją nujaučiant savo galą per šio rudens Seimo rinkimus.
O štai opozicinių socialdemokratų lyderis G.Paluckas paskelbė, jog kairieji nesikiš į šias muštynes, ir pasiūlė visiems ne drabstytis įžeidimais, o diskutuoti apie šalies problemas ir jų sprendimo būdus.
R.Danisevičiaus nuotr.
Tokie pamokymai – suprantami. Socialdemokratai tikisi, kad stovėdami šone tol, kol dvi politinės jėgos draskys vienos kitoms gerkles, jie daugiausia išloš iš tų peštynių, kaip ir tas trečiasis iš liaudies išminties.
Konservatoriams irgi naudingiausia pliekti būtent valstiečius – tai šiuo metu ne tiktai labiausiai sutelkia tradicinių dešiniųjų rinkėjų būrį, bet ir gali jį papildyti tais, kurie nusivylę dabartine valdžia.
Vis dėlto kokie tikrieji pratrūkusių valstiečių viršūnių motyvai ir ką gali signalizuoti tokie pareiškimai? Aišku, jei tai ne vien emocijų prasiveržimai ar liežuvio nevaldymas, bet ir apgalvota politinė strategija.
Derėtų priminti, kad konservatoriai buvo pagrindinis valstiečių taikinys nuo pat jų triuškinamai laimėtų Seimo rinkimų.
Tuomet valstiečiai savo dabartinę daugumą susišlavė per antrąjį rinkimų turą vienmandatėse apygardose labiausiai dėl to, kad daugumoje jų kovojo būtent su konservatorių kandidatais. Juk dešinieji daugeliui valstiečių rėmėjų yra visų blogybių įsikūnijimas.
Matyt, neatsitiktinai tas pats S.Skvernelis konservatorius valstybės kenkėjais paskelbė ir maždaug prieš metus. Tada jis apkaltino opoziciją rengiant perversmą prieš teisėtą šalies valdžią.
Maža to, Vyriausybės vadovas dalijosi įtarimais, jog konservatoriams padeda Rusijos specialiosios tarnybos.
Susiję straipsniai
Jau tuomet buvo akivaizdu, jog premjeras apsisprendęs dalyvauti prezidento rinkimuose, taigi tokiais demaršais buvo siekiama maksimaliai įkaitinti ir mobilizuoti savo rėmėjus.
Negana to, tiek S.Skvernelis, tiek R.Karbauskis kibo į pasijonį ir tuometei prezidentei D.Grybauskaitei, kuri buvo pagrindinė konservatorių sąjungininkė.
Rinkimų rezultatai parodė, jog tokia karinga strategija galbūt ir sutelkė pačius ištikimiausius valstiečių rinkėjus, bet to toli gražu neužteko S.Skverneliui patekti net į antrąjį prezidento rinkimų turą.
S. Skvernelis dėkoja už pastangas ir sąžiningą darbą
O valstiečiai pernai pralaimėjo ir savivaldos, ir Europarlamento rinkimus.
Neatmestina, kad itin karinga retorika ir laikysena net galėjo atbaidyti dalį svyruojančių piliečių.
Apie tai buvo užsiminęs ir pats S.Skvernelis, kuris po pralaimėtų rinkimų viešai svarstė, jog klaida buvo tiek pati karinga laikysena ir elgsena, tiek konfrontacija su konservatoriais ir prezidente.
Bet politikas taip kalbėjo tada, kai grasino R.Karbauskiui ir valstiečiams skyrybomis, taip pat laidė užuominas, jog bus valdančiųjų konkurentas kituose Seimo rinkimuose, jei šie neužleis jam lyderio sosto.
Tačiau dabar S.Skvernelis su R.Karbauskiu vėl darniai gieda seną giesmę. Tokie posūkiai gali reikšti, kad jei premjeras po savo ligos apskritai liks politikoje ir dalyvaus Seimo rinkimuose, jis liks valstiečių vežime, nes jau atsisakė planų arba jungtis prie ko nors arba kurti savo vedamą politinę jėgą.
Tai būtų suprantama. Premjerui jau liktų per mažai laiko sukurti savąjį „projektą“, o tokių, pas kuriuos jis gautų geresnę vietą rinkimų sąraše ir didesnes perspektyvas, nei gali garantuoti valstiečiai, – ne tiek jau daug.
Iš esmės tokia buvo nebent Socialdemokratų partija. Bet, atrodo, kad pačių kairiųjų stovykloje yra pernelyg didelių nesutarimų svarstant, ar vertėtų priimti kokius nors vadinamuosius samdinius.
A. Puklevičius: „R. Karbauskio kojos nuo šaudymo į save patį jau skylėtos“
Vadinasi, S.Skvernelis, jei jis sieks likti didžiojoje politikoje, regis, nebeturi geresnės išeities, kaip tik kartu su R.Karbauskiu sukti senąją rylą.
Nieko gudresnio, kaip tik stengtis iškovoti kuo daugiau balsų per rinkimus, o po to žiūrėti, ką su tuo kapitalu galima nuveikti derybose dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, greičiausiai nesugalvos ir visos kitos pagrindinės politinės jėgos.
O šių tikslų bus siekiama įprastai lietuviškai – kariaujant su konkurentais atvirai arba užkulisinėmis intrigomis.
Apžvalgininkas