Į klausimus atsako kompozitorė, choro „VIVA“ vadovė Vilija Mažintaitė.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Kadangi gimiau muzikų šeimoje, tai galbūt savo gyvenimo pradžioje nelabai ir turėjau, iš ko rinktis. Bet laikui bėgant suvokiau, kad esu būtent ten, kur noriu būti.
Didelę įtaką mano gyvenime turėjo šeima. Mama, kuri visada palaikė, brolis savo patarimais ir dirigentė, daugelio žmonių mokytoja ir autoritetas – mano močiutė Nadežda Kazakauskienė. Jos netektis, matyt, ir buvo tas pirmas didelis lūžis mano gyvenime.
Niekada nepamiršiu paskutinių jos ištartų man žodžių: „Aš išeinu tam, kad tu eitum į priekį“. Taip ir atsitiko. Staiga atradau savyje gebėjimą kurti muziką, kurioje atsispindi mano iki šiol nueitas gyvenimo kelias: meilė, išsiskyrimas, nusivylimas, liūdesys ir džiaugsmas. Taigi 2009 metais atsirado mano pirmas kūrinys – miuziklas – pop misterija „Čerai“.
Vėliau mano gyvenime atsirasdavo įvairių žmonių: vieni užsilikdavo ilgiau, kai kurie yra iki šiol, kiti – trumpiau. Bet kiekvienam iš jų norėčiau padėkoti, nes būtent jų dėka esu tokia, kokia esu šiandien.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Labiausiai man rūpi, o gal net ir šiek tiek skaudina tai, kad profesionalioji muzika Lietuvoje sulaukia nepakankamai dėmesio.
Mes turime nemažai puikių atlikėjų ir kūrėjų, kurie taip ir lieka nepastebėti arba nueina užmarštin. Gal dėl to, kad prarandame vienybę ir pagarbą vienas kitam?
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Noriu palinkėti nebijoti būti drąsiems, padėti kitiems ir mokėti priimti pagalbą. Tai parodys mūsų tautos vienybę.
Nebijoti priimti sprendimų, kurie gal šiuo momentu nebus tokie reikšmingai greiti, bet ateičiai pasitarnaus su kaupu.
Būkime sąžiningi vienas su kitu, nes, tikiu, mes tai mokame, bet tiesiog kartais pamirštame.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Šiandien jau esu ta, kas norėjau būti, su visais savo privalumais ir trūkumais. Tad džiaugiuosi kiekviena gyvenimo akimirka.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
