Tačiau LRT klausimas diskusijas sukėlė ne tik komiteto posėdyje – aktyvios diskusijos tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo dar komiteto posėdžio išvakarėse, tai yra antradienį vykusiame Seimo posėdyje.
Kursto aistras
Antradienį LRT įstatymo klausimas sukėlė aktyvią diskusiją Seimo posėdžio metu. Seimo pozicija siekė, kad Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) būtų išbrauktas iš LRT įstatymo svarstymo, kuriame jis buvo įrašytas kaip papildomas komitetas.
Toks valdančiųjų siekis kilo po to, kai praėjusią savaitę NSGK dirbantys opozicijos atstovai pareikalavo iš komiteto posėdžio darbotvarkės išbraukti LRT įstatymo svarstymą. Išbraukimo priežastis paprasta – NSGK darbotvarkėje buvo numatytas senos įstatymo redakcijos svarstymas.
Opozicijos atstovai, esantys NSGK sudėtyje, tam nepritarė, nes senoji redakcija apėmė dalį nuostatų, kurių atsisakė iš Seimo narių ir LRT tarybos atstovų sudaryta darbo grupė, suformuodama naują LRT įstatymo redakciją.
Opozicijoje esančių Seimo narių teigimu, senos redakcijos svarstymas priminė valdančiųjų gudravimą.
Opozicijos atstovų, nesutinkančių su tokiu valdančiųjų užmoju, pastebėjimu, nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas yra svarbus nacionaliniam saugumui. Todėl negalima iš šio įstatymo svarstymo išbraukti NSGK kaip papildomo komiteto.
Opozicijos elgesį valdančiosios daugumos lyderis Ramūnas Karbauskis apibrėžė kaip siekį kiek įmanoma prailginti LRT įstatymo svarstymą ir priėmimą.
NSGK klausimas kilo ir trečiadienį
„Vakar mums užteko proto atsisakyti papildomo komiteto“, – taip NSGK komiteto atsisakymą įstatymo projekto svarstymo procedūroje trečiadienį apibūdino R.Karbauskis.
Su tuo nesutiko parlamentarė Dovilė Šakalienė, tvirtindama, kad NSGK komiteto nariai, atstovaujantys opozicijai, turi kitokią nuomonę, manydami, kad NSGK dalyvavimas įstatymo svarstyme yra būtinas, nes nacionalinis transliuotojas yra susijęs su nacionaliniu saugumu.
„Turiu pasakyti visuomenei, kad yra pasiūlymas kolegos Razmos nesvarstyti šio klausimo iki rudens“, – tai, anot R.Karbauskio, yra laiko tempimas. „Mes darome darbą, kurį būtina padaryti. Nereikia šito klausimo politizuoti. Tikiuosi, kad jūs paaiškinsite šį klausimą kolegoms iš opozicijos“, – D.Šakalienei atsakė valstiečių lyderis.
„LRT niekada nebepriklausys nuo to, kokie yra vadovai <...> viską atiduosim į tarybos rankas. Turėjome nevykusį direktorių ilgą laiką. Dabar apie direktorę negaliu pasakyti nei vieno blogo žodžio“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis.
Klausimus kelia turto pardavimo klausimai
Trečiadienį diskusijos persikėlė į Seimo Kultūros komitetą. Tarp LRT tarybos atstovų ir Kultūros komiteto pirmininko R.Karbauskio įsiplieskė diskusija dėl LRT turto pardavimo galimybės. LRT tarybos prašymu buvo siekiama numatyti teisinį reglamentavimą, kuris leistų LRT priklausantį turtą parduoti taip, kaip parduodamas aukštųjų mokyklų turtas – tai yra su Vyriausybės pritarimu.
R.Karbauskis tvirtino, kad LRT turtas turėtų būti parduotas tik su Seimo pritarimu.
Socialdemokratų frakcijos narė D.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė yra deleguota Seimo, todėl nėra reikalo numatyti kitokio reguliavimo.
„Matau, vis labiau šiuo laikotarpiu – informacinių karų kontekste – informacijos užtikrinimas yra vienas iš saugumo požymių. Mūsų tikslas – sustiprinti nacionalinį transliuotoją ir suteikti jam galimybes augti bei plėstis“, – aiškino D.Šakalienė.
Diskusijų centre – ir biudžetas
Jei metinis biudžetas, skiriamas LRT iš valstybės biudžeto, lieka nepilnai išnaudojamas, LRT taryba pageidavo likusius pinigus perkelti į kitus metus, nemažinant naujiems metams skirto biudžeto.
Kultūros komitetas skatino nesutikti su tokia formuluote.
Anot LRT tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio, matome labai daug blogųjų praktikų, kai, artėjant metų pabaigai, bandoma bet kokia kaina išnaudoti metinį biudžetą.
„Žiūrėdami labai racionaliai, prašome, kad būtų galimybė kaupti tas lėšas, nes kai kurie projektai yra ne vienų metų“, – tikino L.Gadeikis.
„Jūs pats, ponas Karbauski, sakėte, jei LRT elgsis šeimininkiškai, tai galės patys renovuoti savo pastatą. Pastatas byra. Tai yra ne tik LRT problema“, – taip apie priežastis, kodėl lėšų kaupimas yra būtinas, kalbėjo LRT vadovė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dėl likusio finansavimo perkėlimo į naujus metus klausimo buvo nesutarta. Nuspręsta ieškoti naujos formuluotės, apimančios investicinių lėšų kaupimo aspektus, ir registruoti pasiūlymus Seime.
To, kas buvo užsimota, įgyvendinti nepavyko?
„Dabar buvo einama tuo keliu, kas buvo sutarta, paruošta, tai šita prasme mes esame patenkinti. Žiūrėsime, kai gausime galutinį projektą“ – po posėdžio sakė LRT tarybos pirmininkas, pripažindamas, kad praėjusią savaitę NSGK darbotvarkėje netikėtai atsiradusi sena įstatymo redakcija sukėlė nemažai abejonių.
„Manau, kad LRT nepriklausomumas nesumažės. <...> Na, kaip bebūtų paradoksalu, ta nauda tokia, kad nebuvo padaryta tokių valdymo pertvarkų, kokios buvo užsimotos“, – teigė L.Gadeikis.
Anot jo, pritrūko noro eiti į diskusijas dėl turto valdymo. Turto valdymo ir finansavimo klausimas liko neaiškus ir LRT vadovei.
„Labiausiai turime omenyje LRT pastatus ir naujo LRT pastato formavimas. Kadangi šis mūsų pastatas yra beviltiškai pasenęs. Visi supranta, manau, taip pat ir Seimo nariai, kad anksčiau, ar vėliau šitą klausimą reikės spręsti“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė, pabrėždama, kad su esama įstatymine baze spręsti šio klausimo nėra galimybių.
Naująja įstatymo redakcija atsisakyta LRT valdybos steigimo. Taip pat numatyti reklamos ribojimai visuose LRT informaciniuose kanaluose, įskaitant ir portalą, išskyrus visuomenei aktualių renginių reklamą.
