Menininkų kalnelis Antakalnio kapinėse – prestižinė vieta. Čia laidojami tik garsūs žmonės. Tačiau vietos sparčiai mažėja.
Apie Antakalnio kapinių plėtros projektinius pasiūlymus savivaldybė paskelbė praėjusią savaitę ir jau sulaukė Antakalnio bendruomenės kritikos.
Ir archeologas Gintautas Vėlius valdžios planus vadina skubotais. Jam apskritai kilo įtarimas, kad projektuotojai net nebuvo užsukę į vietą, kurioje ketinama plėsti Antakalnio kapines. Toje vietoje – Našlaičių kapinės.
Medžius rengiasi iškirsti
Savivaldybės parengtame projekte nurodyta, kad kapinių plėtrai numatytoje teritorijoje yra Antakalnio šilo miško parkas, kuriame tarp brandžių medžių yra pavienių kapaviečių.
Kadangi vienintelis būdas iš Antakalnio kapinių patekti į šią teritoriją – per Menininkų kalnelį, savivaldybės projektuotojai nutarė jį apsaugoti nuo tranzito.
Todėl jie numatė naują įvažiavimą į būsimas kapines iš Šilo gatvės. Šiuo metu čia – tik pravažinėtas miško kelias.
Anot projektuotojų, dalis medžių yra be augimo perspektyvos. Taip pat yra medžių, pažeistų kenkėjų, sergančių. Supratusi, kad tuos medžius savivaldybė ketina iškirsti, pasipiktino Antakalnio rajono bendruomenė.
Nepadėjo nė aiškinimas, kad saugomų ir šalinamų medžių klausimas bus sprendžiamas atlikus arboristinius tyrimus.
Savivaldybė tvirtina, kad šioje teritorijoje žmones laidoti pradėta dar XVII–XVIII amžiuje.
Šiaurės rytinėje dalyje būsimos kapinės ribotųsi su Našlaičių kapinėmis, kuriose buvo rasti partizanų palaikai.
Tačiau gyventojai įsitikinę, kad Antakalnio kapinių plėsti išvis nereikėtų.
„Geriau būtų, kad sutvarkytų kitas apleistas Antakalnio kapinių vietas, kurių yra nemažai. O Našlaičių kapinės liktų kaip istorinė vieta. Jose nebent galėtų atsirasti paminklas partizanams“, – svarstė Antakalnio bendruomenės atstovas Povilas Bagdonavičius.
Abu variantai – panašūs
Po praėjusių metų pabaigoje vykusio pasitarimo pas mero pavaduotoją Vytautą Mitalą projektuotojai nutarė visuomenei svarstyti pateikti du sprendinių variantus.
Pirmas variantas numato maksimaliai prisitaikyti prie reljefo ir gamtinės aplinkos. Laidojimo vietos statesnėse įkalnėse, kur reikėtų įrengti atramines sienutes, neplanuojamos.
Kvartalams atskirti suplanuoti 1,5 ir 1,2 metro trinkelėmis grįsti takai, kurie nubraižyti saugant brandžius vertingus medžius.
Prie takų aplink paliekamus brandžius medžius formuojamos žalios poilsio oazės, kuriose planuojama įrengti suolus ir šiukšliadėžes.
Projektuojamoje teritorijoje numatytos trys vietos, kuriose esant poreikiui galėtų atsirasti kolumbariumai.
Antras variantas panašus, jame numatyta, kad kritinės būklės ir pažeisti medžiai bei krūmynai bus šalinami.
Prisiminė ir senus laikus
Pasak P.Bagdonavičiaus, savivaldybė ketina įrengti naują automobilių aikštelę, bet joje gali būti ne viena sena palaidojimo vieta.
„Niekas net nebando įsitikinti, ar nestatysime automobilių ant kapų. Tiesiog stumia projektą, ir tiek. Visai kaip sovietiniais laikais“, – stebėjosi vilnietis.
Kalbėdamas apie kapinių plėtrą skubą minėjo ir G.Vėlius. Jis taip pat prisiminė sovietinius laikus, kai Kaune vietoj senųjų kapinių buvo įrengtas parkas.
G.Vėlius priekaištavo savivaldybei, kad projektuotojai net nepažymėjo išlikusių paminklų. Archeologui kilo įtarimas, kad Antakalnio kapinių plėtros projektinius pasiūlymus rengę specialistai net nebuvo apsilankę toje vietoje.
V.Mitalas aiškino, kad kol kas visuomenei pateikti tik pasiūlymai. Paties projekto nėra.
Jis sutiko, kad realūs darbai gali prasidėti tik ištyrus teritoriją. Prireiks ir archeologinių tyrimų, be to, bus inventorizuoti želdynai.
Rado partizanų palaikus
Praėjusį rudenį Našlaičių kapines tyrę archeologai rado dvejus palaikus. Atlikus genetinius tyrimus paaiškėjo, kad šioje vietoje buvo palaidotas Lokio rinktinės partizanas Juozapas Streikus-Stumbras.
Jis 1941 metais pradėjo slapstytis nuo sovietų valdžios, platino antisovietinius atsišaukimus. Tų pačių metų birželio 24 dieną kartu su kitais Birželio sukilimo dalyviais nuo sovietų valdžios išlaisvino Antazavės miestelį.
Partizanas dalyvavo daugkartiniuose ginkluotuose susirėmimuose su vadinamaisiais stribais ir NKVD daliniais Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Jam sugauti buvo siūlomi dideli pinigai. J.Streikus-Stumbras sušaudytas 1962 metų rugpjūčio 17 dieną Vilniuje.
Našlaičių kapinėse birželį taip pat buvo rasti paskutinio aktyvaus partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. 1965 metais žuvusio partizano tapatybę patvirtino genetiniai tyrimai.
2018 metais šiose kapinėse buvo rasti ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai, vėliau jie iškilmingai perlaidoti Antakalnio kapinėse.
Menininkų kalnelio pradžia – 1964-ieji
Antakalnio kapinės susiformavo 1809 metais, kai joms buvo paskirtas 3,93 hektaro plotas.
Po trijų dešimtmečių Vilniaus gubernijos valdybos nurodymu pridėta dar 2,18 hektaro miesto žemės. Atskiras plotas buvo paskirtas musulmonams.
Kapinės nebuvo aptvertos, nuo miško jas skyrė griovys, ir tai ne iš visų pusių.
XIX amžiaus pradžioje Vilniaus katalikų konsistorija ne kartą kreipėsi į Vilniaus gubernijos valdybą prašydama paskirti atskirą plotą karių katalikų kapinėms.
Antakalnio karo ligoninei buvusiame Sapiegų miške paskirta 2,06 hektaro miesto žemės. Vėliau buvo sudarytas kapinių planas. Jį patikslinus pasirodė, kad naujųjų kapinių plotas yra didesnis ir siekia 2,32 hektaro.
Šios kapinės buvo perduotos Trinitorių vienuolynui, o jį uždarius liko be priežiūros ir buvo apleistos. Matyt, tada joms ir prigijo Našlaičių kapinių pavadinimas.
Čia laidota ne tik katalikus karius, bet ir mirusius kalėjimuose, Šv.Jokūbo ligoninėje, miesto elgetas, neturtingus aplinkinių kaimų gyventojus, taip pat buvusius Trinitorių bažnyčios parapijiečius.
1945–1946 m. mūrijant tvorą į Antakalnio kapinių (tada jos buvo vadinamos karių kapinėmis) teritoriją pateko tik pavieniai kapai, o didesnė Našlaičių kapinių dalis liko už tvoros.
Menininkų kalnelis kapinėse ėmė formuotis apie 1972 metus, kai jame pradėti laidoti žymūs kultūros veikėjai – rašytojai, dailininkai, aktoriai.
Pradžia buvo šioje kapinių dalyje 1964 metais palaidoto skulptoriaus Juozo Mikėno kapas.
