„Politinis laikrodis skaičiuoja paskutines šios valdančiosios daugumos kadencijos valandas. Iš politiikų turime reikalauti tokių vizijų, kurios mus patenkintų ne tik artimiausius metus ar vieną kadenciją“, – kalbėjo prezidentas.
Iškart po konferencijos prezidentas G.Nausėda išvyko į Vilnių, kur numatytas susitikimas su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu.
„Apie ministrą Jaroslavą Narkevičių nebėra prasmės kalbėti“, – pareiškė G.Nausėda. Jis nenorėjo komentuoti R.Karbauskio pareiškimų apie kilusį konfliktą.
„Galbūt tuoj pasieksime ribą, kai ir teismo nuosprendis nieko nereikš?“ – svarstė G.Nausėda.
Prezidentas tikino su R.Karbauskiu kalbėsiąs ir apie gerovės valstybę bei darbus, kuriuos dar gali nuveikti ši valdančioji koalicija.
Keldamas gerovės valstybės idėją prezidento rinkimų metu G.Nausėda tikino norėjęs išjudinti diskusijas, tačiau vieno žmogaus pastangų nepakanka sukelti optimizmo bangą.
Prezidentas džiaugėsi, kad Lietuva išgyvena vieną sėkmingiausių gyvavimo periodų.
„Piliečiams to nepakanka, nes kai kurias problemas tik deklaruojame, bet nesprendžiame. Pernelyg ilgai leidome ekonomikoje klostytis laukinių vakarų santykiams. Pernelyg išaukštinome laisvos rinkos ranką. Tokiomis sąlygomis nelieka vietos silpnesniems. Atėjo metas mažinti skurdą ir socialinę atskirtį“, – mano G.Nausėda.
Jis pridūrė, kad daug mažų gerovės valstybėlių – tai ne gerovės valstybė.
Prezidento nuomone, galbūt po ilgai trukusio sovietmečio laukinių vakarų principai ekonomikoje buvo pateisinami, tačiau dabar jie netinka.
„Džiaugiamės vienu sparčiausių bendrojo vidaus produkto augimu, tačiau raudonuojame dėl vienos didžiausių socialinės atskirties visoje Europos Sąjungoje. Tai liudija apie ekonominės ir socialinės politikos nesėkmes“, – pareiškė G.Nausėda.
Jo nuomone, norint sukurti valstybę, kurioje būtų gera visiems, būtina kasmet didinti per biudžetą perskirtomų lėšų dalį.
„Labai svarbu, kad žmonės valstybėje jaustųsi patogiai ir jaukiai“, – kalbėjo G.Nausėda.
