Tiesa, šį antradienį pro rūmų S.Daukanto aikštėje langus prasiskverbė vienas šviesus spindulys. Seimo dauguma, ilgai ir įtikinamai demonstravusi šalies vadovui savo raumenis, vis dėlto nesugebėjo atmesti G.Nausėdos veto. Neišdegė valdančiųjų planas nuleisti partijų sąrašų patekimo į Seimą kartelę nuo 5 iki 3 proc. rinkėjų balsų. Kad būtų atmestas prezidento veto, pritrūko vieno parlamentaro balso.
Prieš lemiamą balsavimą daugelis Seimo narių sulaukė telefono skambučių ir iš Prezidentūros. Politikams skambino ir prezidento patarėjai, ir šių spustelėti tų rajonų, kuriuose renkami parlamentarai, merai, ir netgi Bažnyčios hierarchai.
Tai, kad tikslas pateisina visas priemones, Prezidentūra demonstravo ir kitame fronto su valdančiaisiais ruože, bet jame tą pačia dieną G.Nausėda patyrė bene skaudžiausią pralaimėjimą per kelis pirmuosius savo kadencijos mėnesius.
Šalies vadovas prieš valdančiosios koalicijos tarybos pasitarimą dėl J.Narkevičiaus likimo žengė itin drastišką žingsnį, kuris galbūt turėjo priversti apsigalvoti politikus, įnirtingai ginančius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguotą susisiekimo ministrą.
Prezidentas išrėžė, kad jo pasitikėjimą praradęs J.Narkevičius savo vadovaujamoje ministerijoje ir jai pavaldžioje sistemoje įdarbino net 20 su jo atstovaujama LLRA-KŠS susijusių asmenų.
Bet J.Narkevičius šias žinias iškart kategoriškai paneigė, o premjeras S.Skvernelis, pareikalavęs informacijos iš slaptųjų tarnybų, antradienį paskelbė, jog kalbama apie keletą politinio pasitikėjimo asmenų, įdarbintų ministerijoje, ir 12 įvairiose įstaigose dirbančių žmonių, susijusių su LLRA-KŠS nariais itin tolimos giminystės ryšiais.
Kaip galėjo rutuliotis ši istorija?
Neatmestina, jog prezidento patarėjai (pavyzdžiui, buvęs J.Narkevičiaus pirmtako R.Masiulio komandos žmogus D.Kuliešius) pareikalavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ar kitų tarnybų pateikti informacijos apie visus žmones, kurie pradėjo dirbti Susiekimo ministerijoje ir jos valdomose įmonėse nuo naujojo ministro darbo pradžios.
Toliau: agentai naudodamiesi savo prieiga prie „Sodros“, politinių partijų duomenų bazių ir Gyventojų registro, galėjo surinkti informaciją apie tų įdarbintų žmonių partinius bei giminystės ryšius, o po to ir buvo sukurpta ta pažyma.
Susiję straipsniai
Jei įvykiai klostėsi būtent taip, kyla ne viena abejonė.
Pavyzdžiui, ar pažymoje buvo bent mėginama atsakyti į esminį klausimą – ar tie žmonės tikrai buvo įdarbinti fiktyviai, neteisėtai, ar tai buvo padaryta paties ministro ar jo atstovaujamos partijos rūpesčiu?
Negana to – nežinia, kokiu teisiniu pagrindu buvo pareikalauta tokios informacijos, o STT ar kitos tarnybos tuos reikalavimus vykdė.
Beje, „20 Narkevičiaus lenkų“ detektyvas labai primena nesenus D.Grybauskaitės valdymo laikus, kai vadinamosios slaptos pažymos buvo tapusios susidorojimo su kitaminčiais įrankiu. Negi tokios tradicijos bus tęsiamos?
Bet kokiu atveju, šis informacijos rinkimas, beje, turintis visuomenės skaldymo požymių, prašytųsi konkretaus parlamentinio tyrimo, kuris galėtų duoti daug apčiuopiamesnių ir svarbesnių vaisių, nei tie politizuoti tyrimai, kuriais iki šiol į dešinę ir į kairę švaistėsi ši Seimo dauguma.
O elementarias politinės etikos ribas, ko gero, peržengiančios Prezidentūros pastangos dar labiau sumenkinti iš tiesų neblizgantį susisiekimo ministrą sutelkė valdančiuosius. Kaip ir prognozuota, jie paskelbė, kad J.Narkevičiaus galvos G.Nausėdai neatiduos.
Tačiau svarbiausias klausimas koalicijos tarybos posėdyje buvo ne ministro likimas, o tai, kaip gali klostytis situacija, jei prezidentas pareikš nepasitikėjimą premjeru. S.Skvernelio prašymu įvykęs balsavimas įtikinamai parodė, kad koalicija vis tiek rems premjerą ir Vyriausybę.
Koalicija greičiausiai taip elgsis ir tuo atveju, jei įvairius kreipimusis dėl J.Narkevičiaus veiklos svarstanti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) suabejos premjero elgesiu bene garsiausioje istorijoje – su Susisiekimo ministerijos palaiminimu asfaltuojant gatvę iki jo namų.
Šią savaitę R.Karbauskis pakartojo, kad jis nepasitiki VTEK ir nereaguos į jos sprendimą dėl S.Skvernelio, be to, pasak valstiečių vedlio, bet kokiu atveju premjerui pasitikėjimą pareikštų Seimo dauguma.
Bet, regis, kitaip gali susiklostyti J.Narkevičiaus reikalai. Koalicijos tarybos posėdyje premjeras leido suprasti, jog jeigu VTEK kuo nors apkaltins ministrą, jį teks atleisti.
Šitokia atomazga būtų labai palanki prezidentui. Matyt, būtent todėl G.Nausėda kol kas nesiryžo aiškiai paskelbti savo nuomonės apie premjerą (pasitiki ar nepasitiki), vis badydamas pirštu į VTEK ir su triguba energija spardydamas gulintį J.Narkevičių.
Prezidentas net ėmė demonstratyviai ignoruoti ministrą, paskelbdamas, kad jam durys į rūmus S.Daukanto aikštėje užtrenktos. Tačiau vakar gana netikėtai jos buvo atvertos R.Karbauskiui, vienam pagrindinių G.Nausėdos oponentų.
Po šio susitikimo valstiečių vedlys suokė, kad jokio karo tarp prezidento ir valdančiųjų nėra, jog kalbėtasi apie valstybės ateitį, apie įstatymų projektus, kuriuos Seimui planuoja teikti prezidentas, ir kuriems parlamento dauguma greičiausiai pritars. Kitaip sakant, liejosi politinis veidmainiavimas.
Tiesa, R.Karbauskiui pasakius, kad pokalbis Prezidentūroje priminė taikos pypkės rūkymą, netrukus atsiliepė G.Nausėda, kuris pareiškė, jog ne visais klausimais gali būti rūkomos taikos pypkės. Lauksime kitų parūkymų.