Apie tai po komiteto posėdžio pranešė Seimo narė Dovilė Šakalienė.
„Seimo nario priesaikoje yra aiškiai parašyti žodžiai, kad asmuo turi būti ištikimas Lietuvos valstybei. (...) VSD informacija buvo, kad asmuo nėra lojalus ir ištikimas Lietuvos valstybei, tai remiantis vien šita informacija, tikrai yra akivaizdu, kad yra pakankamas pagrindas Seimo nariams kreiptis dėl specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos sudarymo.
Tai šiuo atveju visai neturi būti NSGK ir visai nebūtina laukti, kol baigsis tyrimas, kadangi jame yra ir daug kitų klausimų“, – žurnalistams sakė D. Šakalienė.
Seimo narė pabrėžė, kad iki Seimo kadencijos pabaigos liko nedaug laiko. D. Šakalienė vis dėlto viliasi, kad procesą parlamentarai spės inicijuoti.
„Šiuo metu bus neeilinė Seimo sesija, tai Seimas turės balsuoti dėl tokios specialiosios komisijos sudarymo. Manome, kad nebėra ko laukti ir reikia pradėti rinkti parašus, nes vienas ketvirtadalis Seimo narių pagal Seimo statutą gali inicijuoti tokį procesą. Specialioji tyrimo komisija bus sudaryta Seimo sprendimu.
Seimas turės balsuoti, ar ji bus sudaryta. Toliau tyrimo komisija surinks tam tikrus duomenis (...), jei jos išvadoms Seimas pritars, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kuris spręs, ar sulaužyta priesaika, ar ne“, – teigė ji.
G. Landsbergis: pasirašykime visi drauge
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad pasitarę su kolegomis trečiadienį nusprendė rinkti parašus apkaltos tyrimo komisijai sudaryti. Pasak G. Landsbergio, reikalingi 47 Seimo narių parašai.
„Aš galiu priminti, kaip vyko visas procesas. Rugsėjo mėnesį mes pradėjome komisiją, kuri buvo inicijuota vienu klausimu – dėl galimai sulaužytos priesaikos, dėl galimo bendradarbiavimo su užsienio žvalgybomis. Tuomet valdantieji nusprendė, kad reikia tirti ne tik Rozovos atvejį, bet tirti visus, kurie apie tą atvejį galimai žinojo, pradedant nuo V. Pranckiečio, baigiant komiteto nariais. Tam, kad neva išsiaiškintume, kodėl I. Rozovos informacija buvo nevieša.
Tai juk juokinga, bet tebūnie, toks buvo valdančiųjų sprendimas (...) Šiandien mes turime labai aiškią situaciją ir ponas D. Gaižauskas tą patį pasakė, kad informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėti. Viskas. Komitetai turi pakankamai informacijos apie galimai sulaužytą priesaiką“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis mano, kad ir valdantieji turėtų iniciatyvą palaikyti.
„Pono D. Gaižausko pasisakymas, kitų komisijos narių, įtakingų „valstiečių“ pasisakymai komitete nuteikia optimistiškai“, – teigė G. Landsbergis.
D. Gaižauskas: pasirašysiu
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas patvirtino, kad jis taip pat pasirašys nutarimą.
„Jeigu būtų pradėti rinkti parašai, be abejo, reikia pasirašyti šitą dalyką. Mano galva ir mano įsitikinimu, šitie dalykai turėjo būti padaryti 2018 m. sausio mėnesį“, – sakė D. Gaižauskas.
Anot NSGK pirmininko, šiuo metu komitetas aiškinasi, kokios įtakos politikams buvo daromos iš Rusijos.
„Mūsų laikinoji komisija atlieka visiškai kitą darbą. Atsakymų ieškoma pagal visai kitus klausimus. Kas liečia apkaltos galimą procesą, aš taip galvoju ir galvosiu, kad dar 2018 sausio mėnesį, kai buvo gautas raštas, turėjo būti atlikti vienokie ar kitokie sprendimai, bet tą dabar atlikti turi visiškai kita komisija (...) Mūsų komisija aiškinasi, kodėl prieš pusantrų metų nebuvo atliktos tos procedūros, kuomet buvo sužinota visa informacija“, – sakė D. Gaižauskas.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje V. Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
