„Grėsmės buvo nelyginamos su Basčiu, (I. Rozova – BNS) neužėmė jokių pareigų, negavo jokios informacijos. Kad atliktume tyrimą, aš laukiau NSGK iniciatyvos bus ar nebus. Man buvo paaiškinta, ir NSGK pirmininko, kad atvejai buvo nelyginami“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas patvirtino su VSD raštu, kuriuo rekomenduojama I. Rozovai neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, supažindinęs tris asmenis: pačią I. Rozovą, jos frakcijos seniūnę Ritą Tamašunienę bei tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.
Parlamento vadovas teigė, jog iš V. Bako išgirdęs, kad M. Basčio, kuriam remiantis VSD medžiaga buvo pradėtas apkaltos procesas, ir I. Rozovos atvejai nelyginami, ir palikęs komitetui iniciatyvą, jei norės pradėti tyrimą.
„M. Basčio atveju NSGK iš karto gavo informaciją ir iš karto galėjo imtis veiksmų, ir tyrimą (dėl M. Basčio – BNS) inicijavo NSGK“, – sakė V. Pranckietis.
Komiteto nariai klausė parlamento vadovo, kodėl panašus VSD raštas apie M. Bastį, rekomenduojantis neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, buvo paviešintas žiniasklaidai, tuo tarpu raštas apie I. Rozovą nebuvo paskelbtas.
Informacija apie I. Rozovą išaiškėjo tik po pusantrų metų, NSGK tuomet pradėjo tyrimą, M. Basčio atveju tyrimas buvo pradėtas iškart grupės Seimo narių iniciatyva.
2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.
Parlamente tuomet buvo sudarytos ir apkaltos, ir laikinoji tyrimo komisija. Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.
VSD raštą su rekomendacija neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija Seimo pirmininkas gavo 2018 metų sausio 19 dieną. Parlamento vadovas taip pat teigė kitą dieną dar gavęs papildomą slaptą VSD raštą, apie kurį negalintis kalbėti atvirame posėdyje.
„Su informacija supažindinau tris asmenis – pačią I. Rozovą, kad jai nebus suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, tada informavau frakcijos seniūnę (Ritą Tamašunienę – BNS), kad į siūlomas komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas reikės ieškoti kito žmogaus, I. Rozova negali atlikti šių pareigų, ir NSGK pirmininką V. Baką“, – sakė I. Pranckietis.
Klausiamas, kodėl gavęs medžiagą apie I. Rozovą nesiėmė veiksmų inicijuoti tyrimui, V. Pranckietis teigė kreipęsis papildomos medžiagos į VSD, kurią gavęs jau slaptu raštu, ir su ja jau galėję susipažinti NSGK nariai.
„Man kilo klausimų, aš paprašiau papildomos informacijos, kurią gautų ir NSGK. (...) Papildomais mano veiksmas buvo apie tai, kad NSGK galėtų gauti informaciją“, – teigė V. Pranckietis.
V. Pranckietis trečiadienį liudija tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Komitetas aiškinasi, kokių veiksmų V. Pranckeitis ėmėsi, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozova.
Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.
