Kauno policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo P.Gražulio sekimo, nes nenustatė nusikalstamos veikos požymių, už kuriuos galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Į policiją politikas kreipėsi po sausio 6-ąją įvykusio incidento, kai jis esą nukentėjo nuo asmenų, visą dieną persekiojusių sidabrinės spalvos automobiliu „Volkswagen Multivan“.
Seimo nario teigimu, neapsikentęs įžūlaus persekiotojų elgesio, jis blokavo minėtą mašiną ir iš joje buvusių asmenų pareikalavo prisistatyti. Tačiau šie (du vyrai ir moteris) tai nepadarė ir pažeisdami Kelių eismo taisykles paspruko.
„Aš bandžiau juos sulaikyti, todėl buvau kelis metrus velkamas žeme.
Grumtynių metu man nenustatytu daiktu buvo sužalotas pirštas, koja, suplėšytos kelnės“, – tvirtino P.Gražulis.
P. Gražulis leido sau pajuokauti: papirkti Seimą lengviau nei Rusijos pareigūnus
Politikas spėjo, kad jį sekė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai.
Tokių įtarimų Seimo nariui kilo ir todėl, kad į įvykio vietą atvykę iškviesti policininkai pareiškė, jog nurodytų sprukusio automobilio valstybinių numerių (GOT 632) duomenų bazėje nėra.
Tiesa, netrukus po to STT pranešė, kad tarnyba nėra susijusi su šia istorija, o dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo pagrasino kreiptis į Seimo etikos sargus.
– Pasirodo, važinėjamas su padirbtais valstybiniais numeriais policijai nėra nusikaltimas, nors aš iki šiol maniau kitaip, ir taip parašyta Baudžiamajame kodekse. Tačiau specialiosioms tarnyboms šis kodeksas negalioja.
Iš policijos sprendimo suprantu, kad specialiųjų tarnybų darbuotojai taip pat gali sužaloti kitus asmenis, juos persekioti ar elgtis kaip banditai, – „Lietuvos rytui“ komentuodamas policijos atsisakymą pradėti tyrimą stebėjosi P.Gražulis.
– Galbūt įvykio aplinkybes tyrusi Kauno policija jums pranešė, kad tai buvo kokia nors speciali operacija ir jos dalyvių veiksmai buvo teisėti ir teisingi?
– Niekas man nieko nepasakė, absoliučiai.
Man tik žodžiu pranešė, kad nėra nusikaltimo sudėties. Bet aš paprašiau atsiųsti raštu išdėstytus motyvus, kodėl atsisakoma pradėti tyrimą.
Noriu sužinoti, ar tai buvo kokia speciali operacija, ar dar kažkas.
D.Umbraso nuotr.
– Iš policijos pranešimo susidaro įspūdis, kad galėjote būti sekamas teisėtai. Kaip manote, kodėl?
– Toks įspūdis gali būti. Bet tuomet policija tegu ir pasako, kad tai buvo specialiųjų tarnybų operacija, paaiškina, ar ji buvo teisėta. Bet pareigūnai to nepasako, nors leidžia suprasti, kad esu sekamas teisėtai. Ir tai vyksta visą gyvenimą.
Man kurpiama gal jau šešta byla. Bandoma sekti, klausytis – gal ir pavyks prie ko nors prikibti.
– O ar negali būti, kad jūs taip įtarinėdamas perdedate?
– Juk yra apie dešimt liudininkų, kurie viską matė. Mano dukra, jos draugė, kaimynai.
Policija buvo iškviesta ne šiaip sau. Pašaliniai žmonės buvo sustoję, jie galėjo paliudyti. Bet susidarė įspūdis, kad policijai tai visiškai nerūpi.
– Kaip manote, kodėl nerūpi?
– Pirmiausia todėl, kad nesame teisinė valstybė.
Ar ne juokinga, kad sovietiniais laikais man buvo iškelta viena byla, o atkūrus nepriklausomybę – jau šešios?
– Kaip manote, kodėl buvote sekamas šįkart?
– Dėl to, kad nuolat kritikuoju teisėtvarką, taip pat žiniasklaidą užvaldžiusį prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių dvarą. Manau, esu sekamas net be teismo sankcijos. Bet greičiausiai ji atsirastų, jei būtų surinkta kokia nors informacija.
– Ar gali būti, kad teisėsauga atlieka kokius nors kitus tyrimus, kur esate minimas ir jūs?
– Bent aš apie tai nieko nežinau. Sužinojau tik tiek, kad esu ir toliau įžūliai sekamas.
– Ką ketinate daryti toliau?
– Kreipsiuosi į prokuratūrą, nors ja irgi netikiu. Tiesiog kito pasirinkimo nėra.
Susiję straipsniai
Tada prokurorų atsakymą apskųsiu teismui, nors suprantu, kad varnas varnui akies nekerta.
Vienintelis variantas, kur galiu rasti teisybę – Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas. Manau, jis neturėtų pro pirštus žiūrėti į tai, kad esu nuolat persekiojamas už savo poziciją ir nuomonę.