Šiemet garbingą apdovanojimą už rūpestį neišnešiotukais gavo Asta Speičytė-Radzevičienė, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja ir vadovė. 2008 m. birželio mėn. A. Speičytei Radzevičienei trimis mėnesiais anksčiau gimė dukra Margarita.
Moteris suprato, jog 107 dienas su dukra praleidusi ligoninėje ir grįžusi į namus, ji nebežino kaip elgtis ir kur ieškoti daugiau informacijos apie neišnešiotą kūdikį ir jo prižiūrą, todėl nusprendė pati sukurti interneto svetainę „neisnesiotukai.lt“. Taip A. Speičytė-Radzevičienė subūrė neišnešiotų naujagimių bendruomenę, kuri ilgainiui virto neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“.
Asociacija jau daugiau kaip 7 metus buria ir skatina tarpusavyje bendradarbiauti tiek neišnešiotų naujagimių šeimas bei organizacijas, tiek politikus ir medicinos specialistus.
Už nepastebėtos Vilniaus istorijos tyrimus Šv. Kristoforą šiemet gavo ir Vilniaus miesto bei istorijos tyrinėtojas, rašytojas ir gidas Darius Pocevičius. Istorikas parašė keturias knygas: dvi jų yra didelės apimties itin detalios iliustruotos istorinės studijos apie Vilnių. Nuo 2011 m. iki dabar surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. D. Pocevičiaus knygos apie Vilnių ypatingos tuo, kad paqsakoja plačiai nežinomus faktus ir pateikia netikėtas įžvalgas apie Vilnių, kitokias nei gali paskaityti vadovėliuose ir turistiniuose giduose.
Pernai Lietuvą visame pasaulyje išgarsinusios vilnietės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė apdovanojimą atsiėmė už gautą Venecijos auksą. Per šešis mėnesius 58-ojoje Venecijos meno bienalėje veikusį Lietuvos paviljoną, kurį išgarsino menininkių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, aplankė daugiau nei 85 tūkstančiai žiūrovų.
Pirmą kartą šalies istorijoje „Auksiniu liūtu“ įvertintam kūriniui daug dėmesio ir liaupsių skyrė pasaulio žiniasklaida.
Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. Tai pirmas kartas. kai Lietuva pelnė tokio lygio apdovanojimą. Renginyje Lietuva prisistato 11-tą kartą, 4 kartus jau buvo įvertinta specialiu paminėjimu.
Už odontologines iniciatyvas apdovanojimą atsiėmė prof. Alina Pūrienė. Jos iniciatyva pradėtas unikalus ir vienintelis toks projektas – „Odontologinės paslaugų teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas“. Šis bandomasis projektas apjungia profesionalius Naujininkų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojus odontologus, odontologus specialistus.
Paslaugos teikiamos sunkiausią negalią turintiems žmonėms, kurių darbingumas nesiekia 25 proc. Tęsiamas ir prieš 5 metus A. Pūrienės iniciatyva organizuojamas „Burnos vėžio profilaktikos“ mėnuo. VšĮ VUL Žalgirio klinikoje neatlygintinai apžiūrimi ir ištiriami visi atėję pasitikrinti, ar nėra burnoje ikivėžinių ar vėžinių pakitimų, skleidžiama informacija apie galvos ir kaklo srities onkologinius susirgimus ir įvairiomis priemonėmis skatinama ankstyva burnos vėžio diagnostika ir prevencija.
Treneris Kęstutis Šapka Šv. Kristoforo statulėlę gavo už sporto pasiekimus. K. Šapka – Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializavosi šuolio į aukštį rungtyje. 1972 metais jis dalyvavo Miuncheno olimpinėse žaidynėse ir tapo pirmuoju šuolininku į aukštį lietuviu, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse.
Jo rekordas šuolyje į aukštį – 2,25 išsilaikė net 18 metų. 1971 m. Europos lengvosios atletikos čempionate jis iškovojo auksą, o 1974 m. – sidabro medalį. Pastaraisiais metais lengvaatletis tapo ir Europos uždarų patalpų čempionu. K. Šapkos asmeninis rekordas – 2,25 m – pasiektas Romoje, Europos pirmenybių metu, ilgą laiką buvo nacionalinis rekordas. Po pasitraukimo iš didžiojo sporto, jis tapo Vilniaus olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriu.
Už pirmąjį Vilniaus vienaragį – neseniai susikūrusių įmonių, kurios dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. USD vertės bendroves – pasiekimą apdovanotas lietuviškasis startuolis „Vinted“ bei jo kūrėjai Milda Mitkutė, Justas Janauskas, Mantas Mikuckas. „Vinted“ įkurtas 2008 metais, išsikėlus tikslą – kovoti su augančia problema Europoje – per dideliu kiekiu drabužių. 2011 metais prie komandos, kaip pirmasis investuotojas ir vykdomasis direktorius, prisijungė Mantas Mikuckas. Jis padėjo „Vinted“ išsiplėsti į tarptautines rinkas. Šiandien „Vinted“ veikia 11 rinkų Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Nyderlandus.
Bendrovės įvairiatautė komanda dirba iš centrinio biuro Vilniuje bei padalinių Berlyne, Prahoje ir Varšuvoje. „Vinted“ biure Vilniuje dirba net 326 darbuotojai, įmonė artimiausiu metu planuoja dvigubinti savo darbuotojų skaičių, didžioji dalis naujų darbuotojų dirbs Vilniuje. Labai tikėtina, kad po žinios apie „Vinted“ tapimą vienaragiu, nuvilnijusios per didžiausius pasaulio verslo ir ekonomikos leidinius, daugiau investuotojų susivilios galimybe žengti į „tą naują perspektyvią šalį“ ir jos sostinę Vilnių.
„Danske Bank“ atstovai atsiėmė apdovanojimą už indėlį į Vilniaus ekonomiką. „Danske Bank“ Lietuvoje neteikia paskolų ir nepriima indėlių, tačiau sukūrė daugiau darbo vietų nei du didieji Lietuvoje veikiantys bankai kartu sudėjus. Pagal įmokas „Sodrai“ tai penktas didžiausias Lietuvos darbdavys, mokantis didžiausius atlyginimus, ir šioje pozicijoje bankas atsidūrė vos per 5 metus. Banko veikla Vilniuje katalizuoja tolesnį ir spartesnį regiono ekonomikos augimą.
Pagal įdarbintų darbuotojų skaičių, Vilnius yra antra didžiausia „Danske Bank“ Grupės lokacija, kurioje dirba apie 17% visos Grupės darbuotojų (po Danijos). Kasmet Vilniuje įdarbinami daugiau nei 600 darbuotojų, jie mokomi, užtikrinamos puikios darbo sąlygos. 7 metus iš eilės bankas remia Vilniaus maratoną, skatinantį sveiką miestiečių gyvenseną.
Už atskleistas 1863-1864 metų sukilimo paslaptis Šv. Kristoforą atsiėmė prof. dr. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, prof. dr. Tamara Bairašauskaitė, archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis, teismo medicinos ekspertai dr. Giedrius Kisielius ir Jūratė Jankauskienė, kurie identifikavo 1863-1864 m. sukilėlių palaikus. 2017 – 2019 m. sostinės Gedimino kalne Lietuvos Nacionalinio muziejaus vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo rasti 1863 – 1864 m. sukilimo vadų palaikai. Palaikų identifikavimas atliktas keliais etapais, bendradarbiaujant keturių institucijų ekspertams.
Šių mokslinių tyrimų metu buvo surasti ir atpažinti sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Kosto Kalinausko palaikai. Bendradarbiaujant skirtingų sričių tyrėjams, buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių istorinė reikšmė prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės akto suradimui.
Architektui ir paveldosaugininkui dr. prof. Jonui Rimantui Glemžai taip pat šį vakarą atiteko Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui. Būtent J. R. Glemžos dėka Vilniaus senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. J. Glemža paveldosaugos baruose dirba jau 61 metus. Iš jų 22 metai paskirti paveldosaugos studijų sistemos Vilniuje kūrimui, indėlis rengiant paveldosaugos specialistus.
Už šventę mieste ir neįtikėtino pasisekimo sulaukiančias Kalėdų egles Katedros ir Rotušės aikštėse, tiltų puošybą, kalėdinę nuotaiką Vilniaus mieste, kuri jau ne vienerius metus ne tik džiugina vilniečius, bet ir privilioja daugybę turistų bei svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio – apdovanoti Jolanta Tūraitė bei Dominykas Koncevičius. Jų dėka Kalėdos sostinėje tapo svarbiu įrašu ne vieno užsienio svečio kalendoriuje.
„Spindinčios miestų gatvės – patraukli šventinė erdvė miestelėnams ir miesto svečiams, pranašaujanti artėjantį Kalėdų stebuklą“ – taip save pristato „Švenčių studija“. Jų kūrybos ir darbų rezultatus pastebi kiekvienas praeivis ir svečias mieste.
