Kokius svarbiausius darbus, kai kurių opozicijos atstovų įsitikinimu, turėtų atlikti savo nuverstus kalnus skaičiuojantis ir šiais skaičiais nuo priešų besiginantis J.Narkevičius?
Štai akylas konservatorius K.Masiulis liepė susisiekimo ministrui pakeisti kelio ženklus į vakarietiškus, nes dabartiniai nupaišyti rusišku ir kitų posovietinių kraštų stiliumi.
O kitas konservatorius M.Majauskas staiga išgirdo, kad Vilniaus oro uoste naktimis besileidžiantys lėktuvai pernelyg garsiai riaumoja, todėl J.Narkevičiui patarė įvesti specialų triukšmo mokestį, kuris įprastas Vakaruose.
Kirba įtarimas, kad šiais visuotinės kovos su visur esančia Rusijos grėsme laikais šiedu konservatoriai taip nusprendė patikrinti prorusiškumu nuolat kaltinamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo provakarietišką orientaciją.
Juokas juokais, bet panašia humoristine linkme veda ir pagrindiniai šios epopėjos keliai keleliai.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šią savaitę paskelbė savo sprendimą dėl daugumos kaltinimų, kurie srauniu srautu buvo užgriuvę J.Narkevičių metų sandūroje.
Dėl daugelio epizodų VTEK neprikibo, bet paskelbė, kad ministras pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą numatantį įstatymą, nes porą kartų dalykinių pietų sąskaitą apmokėjo ne jis pats ar Susisiekimo ministerija, o jai pavaldžios įmonės.
Priėmė interesų konfliktą keliančią dovaną. Taip grėsmingai skamba pirmasis oficialaus VTEK pranešimo sakinys.
Skaitant šį dokumentą toliau aiškėja, jog VTEK teoriškai pranašauja, kad ministras, papietavęs už keliasdešimt pavaldžios įmonės skirtų eurų, gali ateityje pakliūti į dviprasmę padėtį, jeigu priiminės kokį nors sprendimą, susijusį su ta įmone.
Premjeras S.Skvernelis ir kiti įtakingi valdantieji, iš karto puolę šaipytis iš „nemokamo kotleto problemos“, kurią reikės spręsti kuriant specialią darbo grupę, ko gero, buvo teisūs.
Kas suskaičiuos, kiek ministrų, Seimo narių ar pareigūnų yra valgę ir gėrę oficialiuose renginiuose už jiems formaliai pavaldžių įmonių pinigus? Taip yra elgęsis net didžiausias šventuolis eksministras R.Masiulis, dabar maišantis J.Narkevičių su žemėmis.
Žodžiu, toks VTEK sprendimas – grynas formalizmas, dar ir stengiantis pavaizduoti, jog etikos sargai principingesni net už Romos popiežių.
Neabejotina, jog VTEK bandė kaip nors išlaviruoti tarp kaktas dėl J.Narkevičiaus surėmusių prezidento ir premjero.
Prezidentūra, kuri labai nekantriai laukė būtent šitokio VTEK žodžio, tuojau pat pareiškė, jog tai – dar vienas argumentas, kad J.Narkevičius nebegali likti poste.
Bet ir pats G.Nausėda, ir jį į šią kaktomušą įstūmusi aplinka greičiausiai supranta, kad „kotleto problema“ yra tokios pat galios argumentas, kaip ir garsioji pažyma apie J.Narkevičiaus neva įdarbintus 20 asmenų, susijusių su LLRA-KŠS.
Šią savaitę „Lietuvos rytas“ atskleidė, kas yra toje pažymoje ir kaip ji atrodo.
Tai – vaikiško stiliaus piešinys, kuriame valdiškų pastatų ir šalia jų esantys juose dirbančių žmonių kontūrai grėsmingais brūkšniais susieti su LLRA-KŠS priklausančiais asmenimis.
Didieji Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) menininkai, kurie, matyt, dieną naktį triūsė prie kompiuterių bei įvairių duomenų bazių, nustatė, kad LLRA-KŠS priklauso ir J.Narkevičius žmona, ir netgi jos pusbrolis.
Galima paklausti: gal net pats ministras tapo ministru dėl šių ryšių, o ne dėl to, kad pats yra svarbus partijos narys?
Dar „grėsmingiau“ atrodo ir tų 12 laiškų išnešiotojų, paprastų specialistų ar oro uosto transporto vairuotojų sąsajos su apie 20 LLRA-KŠS narių.
Pastarųjų dauguma irgi ne kokie nors įtakingi veikėjai – tiesiog pilkosios milinės. O giminystė su „įdarbintaisiais“ – dėdės, tetos, antros eilės pusbroliai su pusseserėmis, antros eilės močiutės ir seneliai.
Bet svarbiausia, jog nepateikta jokių duomenų, ar visi tie žmonės gavo darbą neteisėtai, o būtent dėl partinių ryšių ir J.Narkevičiaus paliepimu.
Nei Prezidentūra, nei STT nesiteikia viešai paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo rinktos šios žinios. Tiesa, Prezidentūra dar bando tikinti, jog G.Nausėda turi tikrai patikimą informaciją, kurią sėmė ne iš vieno šaltinio, pavyzdžiui, ir iš Lietuvos piliečių laiškų.
Kaipgi išnarplioti šį detektyvą? Gal padėtų atskirų politikų oficialūs reikalavimai pasiaiškinti tiek STT, tiek Prezidentūrai arba parlamentinis tyrimas, kuriuo jau ima grasinti LLRA-KŠS vadovas europarlamentaras V.Tomaševskis?
Tiesa, Prezidentūrą ėmęs kaltinti tautine diskriminacija ir antilenkiškos isterijos kurstymu V.Tomaševskis irgi neabejotinai tyčia persūdė. Kita vertus, matyt, jis žino priežodį – kaip šauksi, taip atsilieps.
Dabar reikėtų laukti dar vieno šios daugiaveiksmės dramos svarbaus veiksmo. Ką pasakys VTEK dėl bene rimčiausios J.Narkevičiaus istorijos, įsukusios ir patį premjerą, – kelio link S.Skvernelio namų asfaltavimo.
Ar tuo atveju, jeigu VTEK nuspręs, kad kaip nors nusižengė ne tik susisiekimo ministras, G.Nausėda pareikš nebepasitikįs ir premjeru?
Žvelgiant į dabartinę padėtį, atrodytų, kad šalies vadovas neturės kitos išeities. Bet ir valdantieji neturės kitos išeities kaip atsikirsti, jog prezidentą labai gerbia, tik jis šneka niekus.
O po to visi savo apkasuose toliau lauks šio Seimo kadencijos pabaigos. Ir kurs naujus absurdo dramos epizodus.
