Anot NSGK pirmininko, valstiečio Dainiaus Gaižausko, apkaltos inicijavimas yra dar vienas politinis konservatorių žaidimas. Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno – tai paprasčiausias sąžiningumas prieš visuomenę.
Įvarė save į kampą?
Antradienį teikimą pradėti apkaltos procesą pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis, NSGK vadovas D.Gaižauskas ir kiti komiteto nariai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė valstietė Agnė Širinskienė, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kiti Seimo nariai, daugiausiai iš mažumos frakcijų.
Viena iš apkaltos iniciatorių – Seimo socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė, kuri yra ir NSGK narė.
Primename, kad NSGK šiuo metu atlieka tyrimą dėl I.Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir turi iki balandžio 30 dienos pateikti išvadą.
„Konservatoriai čia žaidžia politinius žaidimus. Tyrimas ir daromas, aiškinantis, kodėl jie pusantrų metų, žinodami tokią informaciją, nieko nedarė. Dabar patys save pasigavo į spąstus, kad net nežinau, ką jie komentuos. Tyrimas ir daromas dalinai dėl informacijos manipuliavimo.
Tie asmenys, kurie bus kviečiami į apklausas, tai yra Vytautas Bakas, L.Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Virgilijus Alekna, bus paklausti, kodėl pusantrų metų, turėję identišką informaciją, nieko nedarė“, – apkaltos iniciatyvą, nesibaigus NSGK tyrimui, komentavo komisijos pirmininkas.
D.Gaižauskas pabrėžė, kad atliekamas tyrimas sudarytas iš trijų dalių – Rusijos įtaka, aiškinimasis, kodėl Seimo prevencinė sistema nesuveikė ir kodėl tylėjo kai kurie Seimo nariai, informaciją turėję pusantrų metų. Tyrimas, jo teigimu, ir aiškinasi aplinkybes, kodėl nepadaryti darbai, kurie turėtų būti padaryti pagal įstatymą.
Anot NSGK pirmininko jau prieš pusantrų metų daliai Seimo narių buvo žinoma, kad I.Rozova galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, nuslėpdama savo ryšius su Rusija. Būtent tokie faktai, pasak jo, ir surašyti apkaltos iniciatyvoje.
„Logiškiausias būtų dalykas, kad mes sudėtume visas aplinkybes, kurios paaiškintų, kodėl prieš pusantrų metų nepradėjome tyrimo, ir visus kitus tyrimo įrodymus ir tik tada kalbėtume apie apkaltą. Kad opozicija moka žaisti ir manipuliuoti tam tikrais įstatymais, tai čia jie profesionalai“, – tvirtino D.Gaižauskas.
Opozicija: žaidimo čia nėra
Opozicijos atstovas, NSGK pirmininko pavaduotojas L.Kasčiūnas nurodė kitokias apkaltos iniciatyvos prielaidas. Jo teigimu, tai yra paprasčiausias sąžiningumas prieš visuomenę.
„Tyrimas susideda iš bent trijų pjūvių. Vieną pjūvį mes pabaigėme. Tai galima spręsti paprastai: arba tu lauki iki balandžio pabaigos, kas yra nesąžininga žmonių atžvilgiu, nes mums pakanka informacijos pradėti apkaltos procesą, savotiškai užbaigiant pirmą tyrimo etapą.
Taip argumentuodami mes ir inicijavome apkaltos procesą. Būtų nesąžininga visuomenės atžvilgiu turint faktus nieko nedaryti“, – portalui lrytas.lt sakė konservatorių atstovas.
Jis taip pat nesutiko su NSGK pirmininko pozicija, kad apkaltos iniciatyvoje naudojama sena informacija.
„Jei užtenka procesui tik pažymos, kurią turėjo Seimo pirmininkas, tokia pozicija (D.Gaižausko – aut.past.) gali būti. Pažiūrėti realiai, ar įmanoma pradėti apkaltos procesą, tai turėtų būti ne tik faktas, kad I.Rozova melavo dėl savo ryšių, bet lygiai taip pat pamatyti, ką tie ryšiai reiškia – koks jų turinys.
Šia prasme mes turime daug daugiau informacijos nei turėjome prieš pradedant mūsų tyrimo komisijos veiklą. D.Gaižauskas puikiai žino, kad mes gavome daug papildomos informacijos. Turime tai, ko be tyrimo nebūtume gavę, tai yra I.Rozovos pokalbis su VSD pareigūnais, kuris irgi svarbus kaip įrodymas“, – teigė L.Kasčiūnas.
Konservatoriaus nuomone, kaltinimai, kad apkalta inicijuota būtent tada, kai tyrime bus pradėtos opozicijos atstovų, galimai žinojusių informaciją, susijusią su I.Rozova, apklausos, taip pat nepagrįsti.
„Kviesimės ir tokius žmones kaip ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ar Juozas Bernatonis. Nei aš, nei V.Bakas, nei V.Alekna šiuo metu nesame valdančiojoje koalicijoje su Lenkų rinkimų akciją ir nesame jiems atidavę dviejų strateginių ministerijų. <...> mes dažnai susifokusuojame į tris pavardes ir užmirštame, kad yra platesnis sąrašas. Tai nėra jokio politinio žaidimo, tai yra sąžiningumas visuomenei“, – tikino L.Kasčiūnas.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Praėjusios dienos klausimas
Seimo socialdemokratų frakcijos atstovė ir viena iš apkaltos iniciatorių D.Šakalienė akcentavo, kad I.Rozovos apklausa yra vakar dienos klausimas – darbas, kuris jau turėjo būti padarytas.
„Net ir nebūtina buvo laukti šito tyrimo. Šitame komitete (NSGK – aut.past.) esu naujokė ir galvoju, kad jei kolegos nepradeda apkaltos, tai tam yra svarių priežasčių. Susipažinus su visais duomenimis, tapo aišku, kad pradinės informacijos, kuri buvo pateikta 40 adresatų sąrašui dar 2018 metų sausio pabaigoje, iš esmės buvo pakankama apkaltai inicijuoti.
Noriu atkreipti dėmesį, kad NSGK nėra tas subjektas, kuris turėtų teisę tai daryti. Pagal Seimo Statutą arba Etikos ir procedūrų komisija, arba vienas ketvirtadalis Seimo narių, esant pagrįstiems įtarimams, gali inicijuoti specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos sudarymą ir tam nereikia komitetui pabaigti dabar atliekamą tyrimą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad komitete atliekamas tyrimas apima kelis klausimus, kurie nors tarpusavyje yra susiję, bet gali būti nagrinėjami ir atskirai“, – sakė D.Šakalienė.
Jos teigimu, procesas buvo užvilkintas, o su informacija apie I.Rozovos galimai nuslėptus ryšius laiku susipažino vos penki Seimo nariai, nors ją gavo apie 20 Seimo narių.
„Tai yra ne šiaip Seimo nariai (kurie buvo susipažinę su informacija – aut.past.) , bet tarp jų yra tas pats Seimo pirmininkas, kuris sako, kad kalbėjosi su Rita Tamašuniene, kaip I.Rozovos frakcijos seniūne, kuri tuo metu ėjo ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigas.
Jei Seimo pirmininkui išties buvo neaišku, ką jis turi daryti, tai būtent ši komisija ir yra tas subjektas, kuris turėjo paaiškinti, ką daryti, o kartu turėjo teisę imtis iniciatyvos dėl specialiosios tyrimų komisijos dėl apkaltos sudarymo. Kodėl tai nebuvo padaryta – labai įdomus klausimas“, – svarstė D.Šakalienė.
Paklausta, kaip vertina NSGK pirmininko pasisakymą, kad apkaltos iniciatyva tėra opozicijos žaidimas, ji patikino, kad „šitame Seime esame girdėję daug visokių pasisakymų, kaltinimų vienas kitam. Tai siūlyčiau remtis faktais“.
