Nors ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra itin svarbi taikant dėl laikinųjų apsaugos priemonių kilusių nuostolių atlyginimo instituto normas, tačiau ne ką mažiau reikšminga yra ir dėl mažumos akcininkų teisės į informaciją.
Ginčas kilo mažumos akcininkui paprašius papildomos informacijos apie daugumos akcininko inicijuotą akcijų perleidimą, siekiant įvertinti sandorio tikslingumą bei tokio perleidimo pasekmes. Perleidžiamos akcijos priklausė bendrovei, kurios įstatuose buvo įtvirtintas akcininkų pritarimas bendrovei priklausančių akcijų perleidimui.
Bendrovei tokios informacijos nepateikus mažajam akcininkui, mažumos akcininkas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti atitinkamus sprendimus, kol nebus pateikta visa reikalinga informacija priimti sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime.
Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, tačiau vėliau jos buvo panaikintos, teismui nusprendus, kad akcininkams buvo pateikta visa reikalinga informacija, norint apsispręsti dėl akcijų perleidimo.
Svarbu paminėti, kad ginčas apėmė kelias jurisdikcijas – Maltos ir Lietuvos.
Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė ir dėl akcininko teisės į informaciją. Teismas sprendė, jog tam, kad akcininkas apsispręstu dėl (ne)pritarimo sandoriui, jam turi būti pateikta esminė su sandorio sudarymu susijusi informacija, t.y. pagrindinės ir esminės sandorio sąlygos, sandorio sudarymo tikslai, ekonominis sandorio naudingumas ir kt. Mažumos akcininko iškeltos pagrįstos abejonės dėl sandorio teisėtumo ir pagrįstumo, trukdančios apsispręsti, privalo būti pašalintos.
Išanalizavęs pateiktą medžiagą teismas vertino, kad akcininkams buvo pateikta selektyvi informacija, nepakankama priimti informuotam sprendimui dėl pritarimo sandorio sudarymui. Lietuvos apeliacinis teismas taipogi pasisakė, kad egzistuojanti galimybė visuotiniame akcininkų susirinkime balsuoti ne tik „už“ arba „prieš“, bet ir susilaikyti nuo balsavimo neįgyvendina akcininkų, kaip asmenų, kurių poreikiams tenkinti bendrovė įkuriama, teisių, nesant pateiktai visai reikalingai informacijai, kad galėtų būti priimtas motyvuotas sprendimas.
Nors Lietuvos apeliacinis teismas vertino, kad mažumos akcininkui nebuvo pateikta visa reikalinga informacija, tačiau Maltos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstas, Lietuvos apeliacinis teismas Lietuvos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones taipogi panaikino.
Nepaisant to, kad šalys Maltos teisme vėliau de facto sudarė taikų susitarimą, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas į tai neatsižvelgęs konstatavo, jog asmuo, kurio atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi teisę į nuostolių atlyginimą, jei laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, o prašymas jas taikyti pripažintas teisiškai nepagrįstu bei tenkinamos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
[1] Civilinė byla Nr. E3K-3-391-421/2019
Advokatų profesinė bendrija „Elegant Solution“
