G. Nausėda: artėjant rinkimams, partijos galbūt nenori rasti bendro sutarimo dėl švietimo

Artėjant Seimo rinkimams, partijos galbūt nenori rasti bendro sutarimo dėl švietimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Gitanas Nausėda.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Ramūnas Jakubauskas, Milena Andrukaitytė, BNS

Jan 31, 2020, 11:50 AM, atnaujinta Jan 31, 2020, 12:38 PM

„Kiek man žinoma dabar, šitas švietimo susitarimas yra Seime. Taip, matau signalų, kad atsitinka tai, kas dažniausiai Lietuvoje atsitinka, kai partijos bando ieškoti bendro vardiklio“, – žurnalistams penktadienį Visagine sakė šalies vadovas.

„Metas tikrai nėra palankus, galima kalbėti atvirai – artėja Seimo rinkimai ir turbūt tai yra viena iš tų sričių, kurioje visos partijos stengsis labai aiškiai identifikuoti savo švietimo politikos prioritetus ir gal tam tikra prasme jos ir nenori dabar ieškoti to bendro vardiklio, nes tai iškart išmuštų iš rankų galimybę surasti tuos savo išskirtinumus ir pateikti patrauklia forma rinkėjams“, – pridūrė jis.

G. Nausėda kartojo, kad Prezidentūra, įtraukdama ir švietimo bendruomenę, yra pasiruošusi prisidėti randant bendrą sutarimą dėl švietimo.

„Manau, kad tiesiog mes pažiūrėsim, kaip šitas procesas rutuliosis Seime. Jeigu reikės Prezidentūros indėlio, aš tą esu sakęs ir premjerui, ir valdančiosios koalicijos atstovams, ir opozicijai, mes tikrai esame pasirengę savo paslaugas pasiūlyti įtraukdami ir švietimo bendruomenę, be jokios abejonės, nes švietimo bendruomenė negali likti nuošalyje, kai sprendžiamas jos likimas ir kalbama apie ilgų metų perspektyvą“, – tvirtino prezidentas.

Premjeras Saulius Skvernelis sausio pradžioje pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą partijoms, toliau susitarimas derinamas Seime sudarytoje laikinojoje grupėje „Dėl Lietuvos švietimo ateities“.

Laikinosios grupės vadovu oficialiai yra Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša, tačiau jo pavaduotoja šioje grupėje liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį interviu Žinių radijui sakė, kad „pirmininkas nebedalyvauja procese“.

„Šiandien, galima sakyti, mes neturime pirmininko grupėje, jis nebedalyvauja procese, galbūt dėl to, kad R. Karbauskui, matyt, nepatiko išsakyta kritika, nes E. Jovaiša pakankamai kritiškai pasisakė apie tą projektą, juodraštį, kuris buvo išdalintas, ir, mano galva, kaip tik jis norėjo entuziastingai įsitraukti į darbo grupę, bet jis nedalyvauja. Aš suprantu, kad valdantieji tiesiog nenori, kad jų atstovai būtų šioje grupėje, tiesiog apmaudu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ketvirtadienį vyko pirmasis laikinosios grupės dėl švietimo susitikimas. E. Jovaiša BNS patvirtino nebesantis jos vadovu, tačiau daugiau situacijos nekomentavo.

E. Jovaiša sakė motyvus nurodęs savo anksčiau platintame pranešime. E. Jovaišos prieš porą savaičių platintame pranešime sakoma, kad „darbas šiuo klausimu Seime privalo remtis visų suinteresuotų partijų sąžiningu atstovavimu ir įtraukimu“, o kitu atveju jo pirmininkavimas procesui būtų neįmanomas.

V. Čmilytė-Nielsen visgi tvirtina, kad darbo grupė toliau dirbs su susitarimo projektu, kad ir be valstiečių atstovų.

„Aptarėm darbo planą, jis vyksta ir mūsų tikslas yra parengti pagrindą kokybiškesniam švietimui ir sudaryti prielaidas susitarimui, kuris yra ilgalaikis“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.

Pagal Vyriausybės pasiūlytą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.

Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.

Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų, bei ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant Europos Sąjungos valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.