Rodykles nuspręsta grąžinti, tačiau ir po mėnesio daugelyje sankryžų taip ir neatsirado. Kodėl?
Atsakymas paprastas: reikia atidžiai skaityti nuobodų savivaldybės pranešimą. Taupydami skaitytojų nervus jį atpasakosime glaustai.
Jeigu prisimenate, savivaldybė sausio 16-ąją Susisiekimo ministerijai pateikė konkrečių sankryžų sąrašą, kuriose, anot pranešimo, išanalizavus eismo situaciją, pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių saugumą ir infrastruktūros galimybes, siūloma grąžinti lenteles su žaliosiomis rodyklėmis.
Jeigu jau tokia tvarka, rodos, sąrašą ministerijoje galima palaiminti tą pačią dieną, nes savivaldybės eismo organizavimo specialistai geriau žino, kur reikia žaliųjų rodyklių. Čia nedidelis mokslas: kabinti ten, kur jos ir buvo.
Bet ne. Pasirodo, kad čia biurokratijos aparatas tik įsijungia. Pradėjęs pamažu judėti jis suka girnas iki šiol.
Savivaldybės įteiktą sąrašą turės patvirtinti ne tik Susisiekimo ministerija, bet ir Transporto kompetencijų agentūra.
Kokia tai įstaiga? Jos interneto svetainėje surasime painų paaiškinimą: „Transporto kompetencijų agentūra yra valstybės įsteigta viešoji įstaiga, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“
Vienu sakiniu tariant, žaliųjų rodyklių sąrašui apkeliavus Susisiekimo ministerijos kabinetus, jis bus nuskraidintas į Susisiekimo ministerijos prielipą – Transporto kompetencijų agentūrą.
Anot savivaldybės, tik ministerijai ir agentūrai įvertinus ir patvirtinus sąrašą, lentelės galėtų būtų sugrąžintos iš viso 24-iose sankryžose.
Lieka pridurti, kad savivaldybė sąrašą sankryžų, kuriose siūlo sugrąžinti rodykles, parengė įvertinusi įvairius kriterijus, Eismo valdymo centro specialistai stebėjo pėsčiųjų ir eismo srautus, vertino jų saugumą, pralaidumo pokyčius. Ką dar gali vertinti ministerija ir agentūra?
Kodėl gatvėse nemažėja spūstys, atsakymas aiškus. Tereikia pažvelgti į biurokratijos darbą, tiksliau, jo imitavimą. Tad nenuostabu, kad panašiai sprendžiamos ir kitos eismo problemos.
Tad teisus patyręs vairavimo instruktorius A.Pakėnas, sakydamas, kad per pastaruosius metus Vilniuje nieko nenuveikta, kad transporto spūstys sumažėtų.
Transporto žiedų, gatvių perbraižymas beveik nedavė naudos. Galbūt vilnietis po tų perbraižymų spūstyse praleido keliomis minutėmis mažiau, galbūt dešimčiai tūkstančių automobilių tų minučių skaičius didesnis. To, A.Pakėno nuomone, tikrai neužtenka.
Jo teigimu, didžiausias spūsčių Vilniuje kaltininkas – gatvių trūkumas. Kyla nauji kvartalai, rajonai, tankinamas miesto centras, o naujos gatvės netiesiamos.
A.Pakėnui antrina ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas. Jis teigia, kad spūstys Vilniuje susiformuoja dėl neišplėtotos infrastruktūros. Labai akcentuojamos investicijos į dviračių takus, bet į magistralinius kelius reikėtų taip pat investuoti.
Į tai eismo organizavimo specialistai iš savivaldybės atšauna, kad 2018-aisiais pagrindinių sankryžų pralaidumą per spūstis pavyko padidinti iki 10 proc. Žiūrėk, suskaičiavus praėjusių metų duomenis paaiškės, kad pralaidumas dar didesnis.
O kai sankryžos dėl beatodairiškos miesto plėtros pagaliau užsikimš, savivaldybė atliks tyrimą, parengs galimybių studiją, surinktus duomenis palaiminti perduos ministerijai, dar kokia kompetencijų agentūrai.
Ir vėl kaip toje pasakoje apie Buratiną, saulė dar nebus patekėjusi, o Kvailių šalyje darbas jau virte virs.
