Diskusijos metu akademikai, visuomenės veikėjai, politikai pripažino, kad Lietuvos politiniame diskurse dominuoja chamizmas, o politinė darbotvarkė stokoja racionalaus sisteminio požiūrio.
Politinio diskurso chamizmas
„Mes šiandien neturime drąsos atvirai kalbėti apie tai, kas bus. <...> Kalbėti atvirai apie problemas, pradedant ekologija, demografinėmis krizėmis: kodėl šeimos yra bevaikės, kodėl žmonės nedrįsta susilaukti vaikų ir nebelaiko to vertybe.
Kalbėdami apie dideles idėjas nieko nesudominsime. <...> Kalbėti apie penkis eurus pesnininkams, kurie ir taip bus pridėti, lengviau.
Šiuolaikinio poltinio diskurso chamizmas, kuris platus visame pasaulyje, kuris susijęs ne tiek su demokratijos, kiek su pralamentarizmo krize, šitas diskurso chamizmas: išpūtei akis ir sakai bet ką, kas žmones galėtų sudominti ir suintriguoti.
Chamizmas, visiškas abejingumas tiesai: visuomene sakyk tai, kas žmonėms bus aktualu“, – taip dabartinį politikos būvį, stabdantį kalbėjimą apie tikrus, realius iššūkius, sekmadienį Rašytojų sąjungoje apibrėžė filosofas V.Ališauskas.
Akademikas pabrėžė, kad, artėjant spalio mėnesį vyksiantiems rinkimams, galime konstatuoti, jog šiandieninės politinės kovos kontekste išėjimas su tais klausimais, kurie tikrai alsuoja į veidą, atneš politinį pralaimėjimą.
Su didelėmis idėjomis į rinkimus geriau neiti
Poetas ir vertėjas Antanas Gailius, kalbėdamas apie šiandienos politinį būvį Lietuvoje, antrino kolegai V.Ališauskui ir pabrėžė, kad politikoje neretai nebepastebimas žmogus.
„Dažnai bijome kalbėtis su žmonėmis, nes galvojame, kad žmonės mūsų nesupras. Žmogiškumas, padorumas: iš tikrųjų mes jau politikoje, žiniasklaidoje bijome pasakyti, kad gėda taip kalbėti. Galbūt tai galėtų būti mūsų įkvėpimas <...>
Labai dažnai esu patyręs, kad mes nematome to žmogaus, mąstome apie didžiąsias idėjas, o paliekame žmogų kapanotis“, – Rašytojų sąjungoje kalbėjo žinomas vertėjas.
Poetas taip pat akcentavo, kad eiti į rinkimus, kalbant apie dideles ir realias problemas, paražūtinga, nes jos paprasčiausiai per didelės.
„Tikrai didelės mūsų problemos negali tapti rinkimų kovos ginklu, nes jos yra per didelės. Tos diskusijos nepasiekia žmonių“, – sekmadienį kalbėjo A.Gailius.
Trūksta sisteminio požiūrio
Publicistas Donatas Puslys pastebėjo, kad šiandienos politinių iššūkių kontekste bene labiausiai trūksta sisteminio požiūrio į valstybės valdymą ir problemų sprendimą.
„Bėgiojimas paskui gaisrus: Alytaus gaisras, medikų ir mokytojų protestai. Bandoma juos patvarkyti, nesuprantant kad vienas veiksmas turi atoveiksmį, dėl to mes turime kalbėti apie visuminį požiūrį, kad suvoktume, jog diskusija apie švietimą ir mokyklų tinklo optimizavimą yra kalba apie regioninę politiką.
Tik tokiame kontekste galime kalbėti apie mažesnius žingsnelius ir kelią, kuriuo einame“, – požiūrį išsakė D.Puslys.
Jis atkreipė dėmesį, kad dalykas, kurio politikai turėtų atsisakyti, yra žmonių bauginimas.
„Net tie, kurie valdo, apsimeta, kad nevaldo, nes reikia atrasti priešus, kurie yra pasikasę. Yra kliūtys, kurios trukdo ir atsakomybė nėra mano“, – apie šiandieninę politiką kalbėjo publicistas, akcentuodamas, kad labai svarbu šiandienos visuomenei sugrąžinti pagarbą ekspertiniam žinojimui.
Kvietė būti sodininkais
Konservatorius, Seimo narys Andrius Navickas tikino, kad politikoje labai trūksta suvokimo ir pajautos, jog ir visuomenei rūpi politiniai klausimai.
Jo nuomone, į valstybę nemažai žmonių žiūri kritiko žvilgsniu. Tačiau, pasak jo, vertėtų pereiti prie sodininko požiūrio, suprantant, kad ne valdžia augina daržoves, o jos pačios auga, todėl tuo, kas vyksta valstybėje, turėtų rūpintis kiekvienas.
Diskusiją inicijavęs Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, aptardamas politinę padėtį Lietuvoje, tvirtino, kad politikai Lietuvoje blaškosi tarp dviejų kelių. Vis tik, pasak konservatorių pirmininko, politikai, ruošdamiesi rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, turėtų galvoti apie autentišką kelią.
„Politikai, stebėdami pasaulį, yra pasiklydę tarp dviejų kelių: spręsti problemas, kurios yra trisdešimties metų senumo <...>. Antrasis kelias: nesugalvodami savo darbotvarkės, esame linkę kopijuoti. Ką daryti, kaip atrasti autentišką kelią“, – svarstymais dalijosi G.Landsbergis.
„Lūkesčių mažinimas svarbus dalykas, gal visko stumdyti nereikia – reikia padaryti vieną dalyką“, – mintimis dalijosi politikas.
