Pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį skaitykite čia.
Žmona vadino Audronę
Tuometė Tenerifės bendrovės „Marilitu“ darbuotoja ilgai negalėjo atsigauti po R.Karpavičiaus viloje patirto šoko. Jai įtartina ir visa jo šimtamilijoninio palikimo istorija.
Aukštas pareigas įmonėje ėjusiai moteriai įsiminė ir verslininko žodžiai, ir šiltas jo bendravimas su pirmąja šeima. O antrąją verslininko žmoną Aistę ji matė tik 2018-ųjų spalį.
– Ar gerai pažinojote R.Karpavičių? – paklausiau Kanaruose gyvenančios moters, kuri tapo ir įsilaužimo liudininke.
– Nuo 2017 metų aš dirbau „Marilitu“ gamykloje Tenerifėje, ten tapau R.Karpavičiaus dešiniąja ranka. Tai buvo protingas ir įžvalgus verslininkas, turėjęs puikią atmintį, mintyse atlikdavęs sudėtingus skaičiavimus. Su juo dirbti man patiko, nes galėjau daug ko išmokti.
Kartą jis man rimtai pasakė: „Niekada neklausykite, ką mano vardu sako kiti.“
Gerai pamenu, kaip 2018 metų spalį jis atskrido į Tenerifę. Tada mačiau jį paskutinį kartą, nors žadėjo grįžti po 2–3 mėnesių.
Po tos jo viešnagės kartą radau telefone praleistą jo skambutį. Perskambinau, atsiliepė Aistė. Ji neleido man pakalbėti su R.Karpavičiumi paaiškinusi, neva jam nupirktas naujas mobilusis ir jis netyčia žaisdamas visiems priskambino.
– Kaip R.Karpavičius bendravo su pirmąja šeima?
– Jis šeimą mylėjo. Mums teko daug važinėti po Tenerifę ir Gran Kanariją. Jis parodydavo, kur lankėsi su žmona Audrone. Ir kai ruošdavosi į Tenerifę, kaskart prašydavo manęs paieškoti bilietų jam ir jo žmonai Audronei. Man girdint visada ją vadindavo žmona.
Jis mylėjo ir anūkus. Jeigu per susirinkimą įmonėje sulaukdavo anūko skambučio, atsiprašydavo ir su juo pakalbėdavo. Ir sūnų Roką jis mylėjo.
2018 metų vasarą aš buvau nuvykusi į Lietuvą, lankiausi įmonės „Karpis“ biure Klaipėdoje. Kalbėjomės su R.Karpavičiumi jo kabinete, ten buvo nuotraukų. Paklausiau, ar tai jo sūnus. Verslininkas patvirtino.
Kai 2018-ųjų spalį R.Karpavičius atvyko į Tenerifę, jis jautėsi pavargęs.
Tada pasakiau, kad galėtų tiek daug nedirbti, galėtų ir sūnus padėti. Verslininkas susimąstė ir nepasakė „ne“.
Pristatė kaip darbuotoją
– Ar R.Karpavičius ir A.Grybauskienė, atvykę į Tenerifę, elgėsi kaip pora? Našlė tvirtino, kad su juo gyveno dvejus metus.
– Ne, aš to nežinojau. Apie Aistę jis man niekada nėra kalbėjęs. O tada atvykęs užėjo į mano kabinetą ir pristatė ją tik kaip įmonės rinkodaros vadovę – pasakė, gal man pravers jos patarimai. Ji bandė pateikti pasiūlymą, bet įmonės ateities koncepcijai jis netiko, nes planavome plėsti produkcijos asortimentą.
– Ar tada ji buvo apsistojusi Tenerifės pietuose esančioje viloje?
– Taip, ten ne kartą buvo apsistoję ir įmonės darbuotojai, nes vila didelė, įrengta ir svečiams skirtų miegamųjų.
Tada vieną dieną su investuotoju ispanu aš nuvykau pas R.Karpavičių į vilą. Susėdome pakalbėti prie baseino. Raimondas atrodė pavargęs, uždavė ispanui kelis klausimus, o daugiau kalbėjau aš.
Aistė atnešė kažkokios mėsos iš orkaitės, bet aš nevalgiau. Ispanas paklausė, kas ta moteris.
Paaiškinau, kad tai įmonės darbuotoja iš Lietuvos. Aš nežinau, ar ji suprato, ką mes kalbėjomės angliškai.
Kai ispanas išvyko, R.Karpavičius manęs paprašė dar pasilikti, norėjo pabendrauti.
Jis pasiėmė lėkštę su mango vaisiu ir ištarė: „Jaučiuosi pavargęs. Nežinau, kas man yra.“
Pakalbėjus jis pasiūlė pernakvoti viloje. Bet aš jau buvau užsisakiusi kambarį viešbutyje, o kitą rytą turėjau skubėti į susirinkimus. Kol svetainėje bendravome, Aistė buvo kitame kambaryje.
– Galbūt su verslininku kalbėjotės ir apie jo brolį, gal planavo įmonės valdymą jam patikėti?
– R.Karpavičius užsiminė, kad turi brolį. Bet tada numojo ranka ir apie tai daugiau nekalbėjo.
– Ar po to dar pavyko susisiekti su R.Karpavičiumi?
– Tai, kas vyko vėliau, atrodė labai keista. Ir aš, ir draugai ispanai bandė jam prisiskambinti, bet jis neatsiliepdavo ir neperskambindavo. Tai buvo jam nebūdinga.
Jo draugai ispanai buvo sutrikę. Jie gerai pažinojo ir Audronę, anūkus. O Aistės nėra matę.
– Kodėl jūs toje įmonėje nebedirbate?
– Tuo metu, kai R.Karpavičiui jau niekas nebegalėjo prisiskambinti, pasikeitė ir atmosfera gamykloje Tenerifėje. Aš vengiau pasirašyti kai kuriuos dokumentus. Pavyzdžiui, buvo bandoma paimti kreditą. Manęs paprašė pasirašyti, bet aš atsisakiau. Tad buvau atleista.
Tenerifėje yra pradėtas teismo procesas dėl turto paveldėjimo, dirba geri advokatai iš Madrido. Gamyklos vadovybė yra gavusi Ispanijos notaro surašytą įspėjimą, kad vengtų neteisėtų veiksmų, – parduoti ar dovanoti turtą.
Beje, dar praėjusių metų vasario viduryje R.Karpavičiaus draugus ispanus buvo pasiekusios kalbos iš Lietuvos, esą jam liko nedaug laiko gyventi ir jau ruošiamasi laidotuvėms.
Nukarpė linines lovatieses
Tuo metu, kai Tenerifėje aukšti policijos pareigūnai iš Lietuvos brovėsi į R.Karpavičiaus vilą, pirmoji jo žmona Audronė buvo Lietuvoje.
Sulaukusi skubaus bičiulių pranešimo apie nekviestus svečius, moteris buvo sukrėsta.
„Kaip jie gali iš manęs atimti šį namą? Aš viską jame įrenginėjau, bendravau su statybininkais, architektu. Pirkau įrangą, baldus“, – „Lietuvos rytui“ teigė moteris, šiuo metu esanti Tenerifėje ir teisiniu būdu kovojanti dėl R.Karpavičiaus palikimo dalies.
Paklausta, ar našlė Aistė yra viloje palikusi kokių daiktų, Audronė atsiduso: „Po to, kai ji išvyko, aš buvau atskridusi 2019 metų kovo 25 dieną. Mane pasitiko draugai, su jais kartu apėjau visus kambarius. Čia nebuvo nė vieno jos daikto. Tik mano lininių lovatiesių, gražiai kritusių iki grindų, kraštai buvo nukarpyti. Ir iš vonios dingęs mano elektrinis dantų šepetėlis.“
Kalbėjo keistus dalykus
2018-ųjų rudenį grįžęs iš Tenerifės R.Karpavičius atrodė pasikeitęs. Pirmoji žmona Audronė sakė, kad jį jau ne vienus metus vargino nemiga, naktimis pildavo prakaitas. Bet tada sugrįžęs į namus Palangoje jis atrodė ligotas.
Iš Palangos oro uosto į namus verslininką palydėjęs apsaugos darbuotojas Audronei užsiminė, kad viršininkas kalba keistus dalykus.
Buvo susisiekta su Klaipėdos ligonine – ten atlikti tyrimai parodė, kad liga gali būti rimta.
Grįžęs į namus Palangoje R.Karpavičius, padedamas Audronės, išsiruošė vykti į Kauno klinikas.
„Jis jautėsi prastai, svyravo“, – prisiminė pirmoji milijonieriaus žmona, 2018 metų lapkričio 14 dieną susiruošusi jį lydėti į ligoninę Kaune.
Pakeliui jie užsuko į „Karpio“ biurą Klaipėdoje. Audronė užėjo į tualetą, o po kelių minučių išėjusi į kiemą nustėro. Ten nebuvo nei R.Karpavičiaus, nei automobilio. Ji bandė jam prisiskambinti, bet telefono skambučiai buvo atmetami.
Audronė tada nė nenujautė, kad tą dieną R.Karpavičių mato paskutinį kartą.
Nepaaiškino, kodėl atleido
Buvęs R.Karpavičiaus įmonės vienas vadovų Arnas Grinevičius patvirtino, kad jo viršininko atmintis ėmė strigti 2018 metų rudenį, dar prieš pirmąją operaciją. Jie abu dirbo centriniame „Karpio“ biure Klaipėdoje.
„Rudenį pastebėjau, kad jam kažkas negerai. Atrodydavo pavargęs. Aptardavome verslo reikalus, o kitą dieną jis vėl klausdavo to paties.
Daug kartų jis buvo man prisipažinęs, kad neatsimena ir nesupranta, kas jam yra. O juk iki tol jis turėjo genialią atmintį – telefone nebuvo įsivedęs reikalingų numerių, juos rinkdavo iš atminties“, – prisiminė A.Grinevičius.
Jie su R.Karpavičiumi dirbo nuo 1997 metų, kai gamykla Marijampolėje dar nebuvo nupirkta. Vėliau įsigytuose „Marijampolės pieno konservuose“ A.Grinevičius buvo atsakingas už pardavimą, gamybos planavimą.
„Daug metų dirbant būdavo visko, ir pykčių. Tačiau tai buvo normalūs darbo santykiai. Jei tiek metų dirbta kartu, šį tą pasako“, – susimąstė A.Grinevičius.
2019 metų liepos pradžioje jis buvo netikėtai atleistas.
A.Grinevičius iki šiol nežino atleidimo priežasties: „Turėjau vykti į komandiruotę. Birželio pabaigoje man paskambino tuometis įmonės vadovas Rimas Varkulevičius ir patarė neišvykti. Jis pasakė, kad mes abu turbūt kitą savaitę būsime atleisti. Man niekas nesakė, kieno tai sprendimas, bet tada bendravau su Henriku (R.Karpavičiaus broliu. – Aut.). Kai jo paklausiau, kodėl esu atleistas, atsakymo nesulaukiau.“
Verslininkas įsitikinęs: R.Karpavičius tada jau nebepriėmė sprendimų: „Jei to būtų norėjęs Raimondas, kas trukdė paskambinti ir man paaiškinti, kad keičiasi įmonės strategija, ir padėkoti už ilgametį darbą?“
Daug metų buvęs R.Karpavičiaus dešinioji ranka A.Grinevičius prieš atleidimą ne kartą buvo bandęs su juo susisiekti, bet išgirsdavo tik pažadą: „Jei galėsiu, vėliau paskambinsiu.“
Kartais A.Grinevičius sulaukdavo įmonės savininko skambučių, bet nesuprasdavo, apie ką pastarasis norėjo pakalbėti.
A.Grinevičius būsimą viršininko žmoną Aistę pirmą kartą pamatė tik 2018 metų rudenį, kai ji buvo įdarbinta „Marijampolės pieno konservuose“.
Paklaustas, ar galėjo našlė šioje šimtamilijoninio turto paveldėjimo istorijoje veikti viena, pašnekovas susimąstė: „Tikrai ne. Į viską pažvelgęs iš šalies matau, kad tai buvo kažkieno labai rimtas planas perimti verslą ir kitą turtą.
Kai Raimondas buvo išvežtas į ligoninę, visi žmonės iš artimiausios aplinkos, su kuriais jis palaikė ryšius, buvo atkirsti. Iki jo negalėjo prieiti ir verslo partneriai. Viskas buvo gerai organizuota, tam reikėjo turėti ir finansinių išteklių.“
Premjero laukė salėje
2019 metų kovo viduryje R.Karpavičius, jau iškentęs dvi operacijas, buvo atvežtas į „Marijampolės pieno konservų“ gamyklą, kur įvyko darbuotojų susitikimas su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Pakviesti Vyriausybės vadovą į įmonę sumanė tuometis generalinis direktorius R.Varkulevičius.
S.Skvernelis vyko į Marijampolę, tad sutiko užsukti į sėkmingai dirbančią ir net 94 procentus produkcijos į užsienį eksportuojančią bendrovę. Be to, įmonė pelnė „Lietuvos eksporto 2018“ prizą, kurį vėliau Vyriausybėje atsiėmė R.Varkulevičius.
Žinia apie būsimą premjero vizitą iš gamyklos buvo nusiųsta ir į R.Karpavičiaus elektroninį paštą.
Svečių delegaciją pasitiko H.Karpavičius ir R.Varkulevičius. Premjerui buvo parodyta gamykla. Po ekskursijos pasitarimų salėje jo laukė R.Karpavičius ir rinkodaros vadovė A.Grybauskienė.
Prie stalo šalia premjero atsisėdo R.Karpavičius, o šalia šio įsitaisė A.Grybauskienė. Nuo ligos ir vaistų pasikeitęs milijonierius uždavė kelis klausimus premjerui. S.Skvernelis atsakė ir kreipėsi į generalinį direktorių, kad jis daugiau papasakotų apie įmonės veiklą.
Kai R.Karpavičius tada išvyko, ilgamečiai verslo bendražygiai jo daugiau nematė.
Ne vieną jų netrukus pasiekė žinia, kad bus atleisti. Tik jie iki šiol netiki, kad tai buvo jo valia.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
