Toks klausimas pakibdavo ore kaskart, kai prezidentas G.Nausėda vis pakartodavo, kad J.Narkevičius susisiekimo ministru negali būti ne tik dėl tikrų ar tariamų nusižengimų, bet ir dėl nekompetencijos.
Praėjusią savaitę G.Nausėda pagaliau nusprendė atsakyti į tą pakibusį klausimą ir, regis, užšoko ant grėblio. Anot šalies vadovo, jis visuomet manė, kad J.Narkevičius nevertas ministro portfelio, bet paskyrė, nes esą bijojo sugriauti valdančiąją koaliciją ir palikti valstybę be 2020 metų biudžeto.
Argi ne puiki žinutė visoms šios valdžios įpėdinėms: šis prezidentas sąmoningai gali skirti į ministro pareigas tokį žmogų, kurį laiko netinkamu, tada, kai jį verčia aplinkybės. Teisingiau – kai būna prispaustas.
Antroji naujiena, kurią ištransliavo G.Nausėda, – jis būna labai griežtas ir principingas tiems, kurių nemyli, ir be galo atlaidus tiems, kuriuos myli.
Valstiečių vadovui R.Karbauskiui pateikus sąrašą su G.Nausėdos numylėtiniu bei J.Narkevičiaus pirmtaku R.Masiuliu susijusių žmonių, kuriuos jis sodino aplink save į šiltus postus, prezidentas tik juokėsi – esą tokių niekų net nėra kaip komentuoti.
Užtat anksčiau Specialiųjų tyrimų tarnybos nupaišytas voratinklis, kuriame pavaizduoti J.Narkevičiaus vadovaujamai ministerijai pavaldžiose įmonėse įdarbinti vairuotojai ar paštininkai, susiję devinto vandens nuo kisieliaus giminystės ryšiais su ministro atstovaujamos partijos nariais, G.Nausėdai atrodo kaip tikra bomba.
Po šių dviejų naujienų peršasi trečioji: prezidentas, žadėjęs būti visiškai kitoks, nedaug kuo skiriasi nuo kitų mūsų politinių džiunglių gyventojų. Nebent tuo, kad dėl patirties stokos yra vaikiškai atviras. Vis šiokia tokia paguoda.
