Į klausimus atsako komunikacijos ekspertas Juozas Ruzgys.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Bene svarbiausiu gyvenimo lūžiu galiu vadinti įsijungimą į Prezidento Valdo Adamkaus komandą. Taip pat svarbiausi yra ir visi gyvenimo bendražygiai, kurie ir atvedė į šį darbą Lietuvos labui, ir lydėjo jį atliekant.
Neįmanoma jų visų išvardyti, tačiau visus juos sieja būtent tas pats Prezidentas, „Santaros-Šviesos“ idėjos ir, kad ir kaip galbūt tai kontrastuotų – krikščioniška ir pranciškoniška linija (kurią išties būtų galima vadinti dar ankstesne formacijos linija, apie kurią papasakoti tikrai nepakaktų kelių pastraipų).
Kitas lūžis – tai mano antroji pusė Vilma, pažintis su kuria diena iš dienos tampa nauju lūžiu – vis naujais bandymais geriau pažinti vienas kitą, įveikti visus iššūkius ir žengti toliau, semiantis abipusės išminties ir kantrybės.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Prieš dešimtmetį, po itin daug asmeninės patirties leidusio įgyti darbo tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės komandoje, apsisprendus pasitraukti iš politinio veikimo lauko, galiu jau daug ramiau žiūrėti naujausias žinias iš Lietuvos politikos.
Žmona net juokiasi: pagaliau turi vyrą, kuris gali arba nebežiūrėti žinių, arba žiūrėti jas vėliau ir tiek nebepergyventi dėl viešumoje pateikiamos informacijos.
Bet išties pergyvenu ir toliau – tik dabar labiau dėl to, kad žiniasklaida tampa vis lėkštesnė, nebeturi laiko platesnei analizei ar įžvalgoms.
Labai norėtųsi, kad visuomenės informavimo srityje būtų skiriama daugiau dėmesio kokybei, o ne „klikams“, kad nebūtų skubama publikuoti nepatikrintos informacijos.
Na, ir tuo pačiu – daugiau profesionalumo visai valstybės tarnybai, nes pernelyg dažnai bandoma permesti atsakomybę kažkam kitam ir neatliekami elementarūs veiksmai, kurie galėtų išties nemažai prisidėti prie daugelio žmonių gyvenimo palengvinimo.
Apie rytojų... Ko norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Norėčiau pasakyti: mes savo kasdieniais darbais padarėme viską, kad jūsų gyvenimas ateityje būtų jums mielas.
Deja, dar vis reikia nemažai nuveikti, kad ir smulkiais kasdieniais darbais. O gal būtent – smulkiais kasdieniais darbais, kurie kažkada atrodys buvę svarbesni nei šiandien.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Esu įsitikinęs, kad kiekviena gyvenimo patirtis yra reikalinga ir iš kiekvienos akimirkos – kad ir kokios nemaloniausios ar apmaudžiausios – galiu mokytis.
Tad negalėčiau įvardyti patirčių, dėl kurių gailėčiausi ar kurias norėčiau pakeisti – visos jos leido man būti tokiu, kokiu esu šiandien. Tokiu, dėl kokio savęs negėda.
Dėl to galiu tik svajoti, kad kiekviena tolesnė patirtis vis tęstų tą pačią liniją: kurtų mane tokį, kuris neturėtų apgailestauti dėl kažkada priimtų sprendimų.
Tokiu norėčiau būti ir ateityje: kažkiek tokiu, koks esu šiandien; kažkiek tokiu, kokiu šiandien nesu.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
