Į klausimus atsako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Dalius Gedvilas: 1991-ieji buvo reikšmingi lūžio taško metai. Tai tapo vertybių parkainojimo ir gyvenimo transformacijos laikotarpiu.
Visos iki to universitete sukauptos žinios stipriai nuvertėjo, o reikalingų žinių apie rinkos ekonomiką okupacijos metais neturėjome galimybės gauti, buvome saistomi apribojimų ir suvaržymų.
Dėl to nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios teko ne tik iš naujo mokytis ir semtis žinių, bet ir patirti realių rinkos ekonomikos pamokų, nepasimesti galimybių gausoje ir turėti aiškią kryptį.
Gintautas Kvietkauskas: Gyvenime man teko įsitikinti, kad neįmanomus dalykus galima paversti įmanomais ir pasiekti užsibrėžtų tikslų, jei kažką dėl jų darai, kad ir mažais žingsneliais.
Didžiulį vertybių ir gyvenimo permąstymą man suteikė Užupio angelo projektas. Buvau vienas iš jo iniciatorių, atsakingas už techninius įgyvendinimo aspektus.
Užupio angelą vertinu ne tik kaip duoklę savo miesto bendruomenei – tai yra labai reikšminga man asmeniškai. Pastatyti angelą nebuvo lengva, susidūrėme su finansiniais sunkumais, nekalbant apie inžinerinius sprendimus. Angelo sparnus įsivaizdavau plačius, tačiau nežinojau, kaip galima užtikrinti, kad jis „nenuskristų“ papūtus didesniam vėjui.
Užsibrėžiau, kad kas dieną bent kažką dėl jo nuveiksiu. Ir po truputį, dedant daug pastangų ir tikėjimo, jis atsirado. Ši veikla suvienijo daug žmonių, angelas tapo Užupio švenčių ašimi, Užupio ir mano paties asmeniniu simboliu. Visada reikia turėti tikslą ir eiti jo link. Tuo vadovaujuosi versle ir asmeniniame gyvenime.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Dalius Gedvilas: Naujos technologijos ir inovacijos neatneša Lietuvos piliečiams gerovės, pasitikėjimo, saugumo jausmo, nes mūsų valstybė yra per mažai orientuota į žmogaus, kaip asmenybės, vertybių formavimą.
Esame praradę vertybinę ir kultūrinę kryptis. Tai – ne tik švietimo kokybės problema, bet ir politikų brandos trūkumas. Tai kelia susirūpinimą.
Gintautas Kvietkauskas: Sulaukus brandaus amžiaus ir įgijus įvairios patirties, atsiranda noras dalyvauti ir visuomeninėje veikloje.
Socialinė mano duoklė, misija ir didžiausias interesas – tai inžinerinė pramonė, kuria aš tikiu. Noriu, kad ji Lietuvoje būtų kuo labiau plėtojama ir pripažinta, nes ji išties yra svari šalies ekonomikos dalis. Taip pat mane jaudina Lietuvos švietimo sistema.
Skiriu daug pastangų ir energijos, kad ji keistųsi ir atlieptų visuomenės poreikius – tiek jauno žmogaus, tiek ir verslo. Nuo švietimo priklauso ir inžinerinės pramonės, ir žmonių gerovė.
Apie rytojų... Ko norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Dalius Gedvilas: Branginkime laisvę, nebijokime permainų, stenkimės į ateitį žiūrėti pozityviai. Patikėkime valstybės valdymą išmintingiems ir išsilavinusiems asmenims.
Galvokime apie savo ateities siekius, nepraraskime noro tobulėti ir žingeidumo, nes tai verčia kiekvieną iš mūsų judėti į priekį.
Turėkime ambicijų nebūti vidutinybėmis. Pasitikėkime savo jėgomis, jauskime atsakomybę ir nepamirškime, kad norint kažką keisti pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Tik tada, kai suprasime, kiek kiekvienas iš mūsų gali daug padaryti pats, suvoksime, kiek daug galime padaryti kartu, kaip bendruomenė.
Gintautas Kvietkauskas: Gyvenimas greitai keičiasi. Matau, kad dabartinė jaunų žmonių karta yra visai kitokia, nei aš prisimenu save patį jaunystėje.
Ateities kartoms linkėčiau neprarasti įgimto kūrybiškumo ir nuolat jį lavinti, nes pokyčių sūkuryje, kuris tik stiprės, kūrybiškumas padės ir prisitaikyti, ir atrasti naujų dalykų.
Ir vis dėlto, kad ir kaip viskas keistųsi ir taptų globalu, tegul nepasimiršta istorija: gimtas kraštas, kalba, šeima ir gražiausios tradicijos. Kada nors jų ilgėsimės.
Kuo Jūs svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Dalius Gedvilas: Jaučiuosi laimingas, būdamas tuo, kuo esu. Stengiuosi nenustoti tobulėti, o nuolatinis žinių siekimas ir domėjimasis naujovėmis suteikia galimybę eiti atradimų keliu.
Norėčiau būti dėmesingesnis žmonėms, kurie mane supa, ir principingesnis vertindamas savo nuveiktus darbus. Kiekvienais metais vis labiau suprantu laiko vertę, todėl stengiuosi jį leisti prasmingai, nešvaistyti jo beprasmiams ir tuštiems dalykams.
Gintautas Kvietkauskas: Nuo pat vaikystės svajojau būti automechaniku, remontuoti automobilius. Ši mano svajonė netiesiogiai pildėsi.
Karjeros pradžioje poreikiai buvo žemiški, bet ilgainiui, įgaunant daugiau patirties ir atsakomybės, atsirado vis daugiau įkvėpimo ir ambicijų.
Manau, kad šiandien aš esu čia, kur man ir skirta būti, kur galiu duoti tai, ką turiu geriausio.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
