Tautodailininkų kūriniais išpuoštas Raganų kalnas – turistų bene labiausiai lankoma vietovė vasarą. Šviesų festivalio organizatoriai įrodė, kad ji gali būti patraukli ir pilkais žiemos vakarais.
Žybsi laumių ir velnių akys
Per festivalį nušvito ne tiktai legendinis Raganų kalnas – žiburiavo ir jo papėdė, kur rinkosi naktinių ekskursijų dalyviai. Čia juos svetingai sutikdavo pasakų personažai, kepantys blynus, spirginantys kiaušinienę.
Įsilieję į Šviesų festivalį veiklūs Juodkrantės bendruomenės nariai, Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai svečiams pirmiausiai siūlė pasistiprinti prieš egzotišką kelionę į velnių, laumių ir vandenių karaliją.
Smalsuoliai į Raganų kalno viršūnę kopė mistiškai apšviestais takais. Jiems virš galvos draikėsi laumių kerai - žybsintys voratinkliai. Medžiuose spurdėjo tamsoje kaip jonvabaliai švytinčios Juodkrantės sengirės dvasios – elfus primenančios būtybės.
Šviesų fiestos organizatoriai, žinodami, kokias medžio skulptūras labiausiai pamėgę Raganų kalno lankytojai, tautodailininkų kūrinius išplėšė iš tamsos gniaužtų – apšvietė, pagražino spalvingomis instaliacijomis.
Piktosios dvasios nesnaudžia
Legendos byloja, jog Joninių naktį ant šluotų atskridusio į Juodkrantę raganos, kalno viršūnėje su velniais linksmindavosi iki paryčių. Tik užgiedojus pirmiesiems gaidžiams, siautulingosios puotos pasibaigdavo.
Raganų kalnas – medžiais ir krūmynais apžėlusi reliktinė kopa Juodkrantėje, virš jūros lygio iškilusi net 42 metrus. Kraštovaizdis išties nuostabus: iš vienos pusės tyvuliuoja neaprėpiama Baltijos jūra, iš kitos – Kuršių marios, žmonių rankomis sustabdytos pilkosios kopos, miškai.
„Gyvąją Raganų kalno dvasią pajausite tik naktį, klaidžiodami klaidžiais, žaltvykslių apšviestais takeliais. Bet tokių drąsuolių nėra daug, nes žmonės bijo kopti į kalną. Jie jie patekti į velnių paspęstus spąstus, susidurti su laumių kerais“, – lankytojus iš anksto perspėja vietiniai naktinių ekskursijų vedliai.
Juodkrantės prieplaukoje žybėjo jau ne pirmą kartą Klaipėdos šviesų festivalyje dalyvaujančio suomių menininko Alexanderio Reichsteino naujausio projekto „Metamorfozės“ personažai.
Lietuvininkai rengdavo šventes
Juodkrantę XIX amžiaus pabaigoje buvo pamėgę lietuviškųjų Rytprūsių gyventojai. Keleiviniais garlaiviais ir burvaltėmis iš Tilžės, Rusnės, Dreernos, Klaipėdos persikėlę per marias, lietuvininkai Raganų kalno papėdėje švęsdavo Jonines, kitokias tautines šventes.
Legendų apgaubtoje vietovėje vykdavo Mažosios Lietuvos chorų sąskrydžiai – žmonės dainuodavo, sukdavo ratelius, sekdavo pasakas. Raganų kalne savo pėdsakų paliko filosofas, rašytojas ir chorvedys Vydūnas (Vilhelmas Storastas) – šviesuolis čia ne kartą dirigavo Tilžės lietuvių giedotojų chorui.
Prieš daugiau kaip 40 metų Juokrantėje buvo surengta pirmoji tautodailininkų stovykla – iš visos Lietuvos suvažiavę medžio drožėjai liaudies pasakų ir padavimų motyvais sukūrė apie 25 nuotaikingas skulptūras. Ekspozicijos projektą parengė architektas Algimantas Nasvytis.
Tautodailininkai papuošė kalną
Po trejų metų ant Raganų kalno iškilo dar 17 ąžuolinių skulptūrų. Tęsiant projektą, garsiausi šalies medžio drožėjai po atviru dangumi išrikiavo 77 savo kūrinius. Kai kurie jų išskaptuoti personažai – lyg nužengę iš Liuciferio karalystės.
Pažymėtina, kad unikali medžio skulptūrų galerija ant Raganų kalno atsirado gūdžiu sovietmečiu, kai Maskva visam pasauliui skelbė kurianti naują žmonių bendriją – tarybinę liaudį.
„Mums buvo aiškinama – rūpinkitės raudonarmiečių žygių įamžinimu, galvokite apie šviesia komunizmo ateitį“, – tuos laikus prisimena tautodailininkus globojusi, jų kūrybą ir emocijas savo dienyne aprašiusi Neringos garbės pilietė, ilgametė Juodkrantės seniūnė Aldona Kazlauskaitė Balsevičienė.
Klaipėdą užtvindė šviesų jūra
Šeštasis Klaipėdos šviesų festivalis, jau išsiveržęs į platesnes erdves, savaitgalį šurmuliavo ne vien tiktai uostamiesčio gatvėse, Juodkrantėje, bet ir kai kuriose Žemaitijos vietovėse.
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje žybsėjo šviesos instaliacija, sukurta pagal italų menininko Giotto di Bondone viduramžiais nutapytas freskas, vaizduojančias šv. Pranciškaus gyvenimo epizodus.
Kretingalės miestelio erdves nutvieskė ilgamečių Klaipėdos šviesos festivalio partnerių – kompozitoriaus Eduardo Balsio menų gimnazijos auklėtinių – sukurtų žaižaruojančių objektų girliandos.
Festivalis vyko tris dienas. Sekmadienį klaipėdiečiai dar galėjo pasigrožėti nušvitusiais senaisiais kvartalais, dalyvauti interaktyviose pramogose – aikštes, skverus, pastatus nutvieskė apie 30 šviesos instaliacijų.
