Pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį skaitykite čia.
Neprileido prie bičiulio
– Kada paskutinį kartą matėtės su R.Karpavičiumi?
– 2018 metų rugsėjo viduryje buvau nuvykęs į Palangą, apsistojau viešbutyje „Pušų paunksnėje“.
Susitikome su Raimondu, jis paprašė manęs padėti vienam jo pažįstamam žmogui Maskvoje.
Buvau ir jo namuose Palangoje. Mačiau ten Audronę. Buvo savaitgalis, ji ruošėsi vykti į renginį Klaipėdoje.
Paviešėjau Palangoje kelias dienas, po to su Raimondu dar nuvykome iki Nidos, ten nusipirkau rūkytų žuvų ir išvykau. Susitarėme susitikti per Naujuosius metus Tenerifėje.
Bet daugiau gyvo savo draugo nesutikau. Po jam atliktos operacijos, dieną prieš jo išrašymą iš Kauno klinikų, susisiekiau internetu per skaipo programą.
Po pokalbio man pasidarė liūdna. Raimondas parodė randą galvoje, jo kalba buvo pasikeitusi.
Vėliau mes pasikalbėdavome telefonu.
Bet tai jau buvo ne tas pats žmogus. Man jis pasirodė jau neadekvatus. Jis vis pamiršdavo, su kuo kalba, paklausdavo: „Ar tai tu, Šavaršai?“
– Kada jūs susiruošėte sergantį draugą aplankyti, su juo susitikti?
– Praėjusių metų gegužės mėnesį su Raimondu kalbėjausi telefonu. Jis vos vos prakalbėjo.
Kalbėjomės ir staiga – tyla. Jo telefoną perėmė Aistė. Ji pasakė, kad Raimondas užmigo.
Vėliau dar kartą paskambinau bičiuliui ir pažadėjau atvykti jį aplankyti, papasakoti naujų anekdotų.
Praėjusių metų liepos pradžioje atvykau į Vilnių. Prieš vykdamas į Kauną paskambinau Raimondui. Jo telefonu atsiliepė Aistė.
Pasakiau jai, kad mes su Raimondu susitarę susitikti, kad noriu jį pamatyti. Jis buvo įkurdintas kažkokiame pensione prie bažnyčios ar vienuolyno.
Aistė paragino atvažiuoti – pasakė, kad džiaugsis mane matydama. Aš pakartojau, kad noriu pamatyti būtent Raimondą. Ji pasakė, kad atvažiuočiau.
Į susitikimą restorane ji atėjo viena. Papietavome ir aš paprašiau palydėti mane pas Raimondą.
Aistė atsakė, kad jis dabar ilsisi, yra silpnas ir esą nenori su manimi susitikti. Ji manęs prie jo neprileido! Žadėjo, kad kai jis pasveiks, tada ir pamatysiu.
Jau tada Kaune aš supratau, kad kažkas šioje istorijoje yra ne taip. Kategoriškai pareikalavau, kad Aistė man būtinai parodytų Raimondo nuotraukų. Vėliau ji atsiuntė nuotrauką – jis atrodė išpurtęs, apibintuotoje rankoje – medicininis kateteris nuo lašelinės.
Daugiau su juo negalėjau susisiekti. Bandžiau jam skambinti, bet atsiliepdavo Aistė.
– Ar Aistė Karpavičienė pranešė jums, kai jo būklė blogėjo?
– Kalbėdamas su Raimondu telefonu girdėjau, kad jis vos vos apverčia liežuvį, stringa jo atmintis. Per pažįstamus sužinojau, kad jis jau vargiai įstengė valgyti.
Tačiau Aistė mane nuolat patikindavo, kad jis vaikšto po kelis kilometrus mišku, kad daro prisitraukimus, atrodo kaip atletas, kaip Apolonas.
Ji tikino, kad su juo viskas gerai, kad susitiksime per Naujuosius metus Tenerifėje, ten atšvęsime 2020-uosius.
Jei mano draugas būtų buvęs geros būklės, jis būtų su manimi susitikęs. Mes vienas kitu daug metų pasitikėjome.
Dar Aistė man suokė, esą konsultuojasi su vokiečių gydytojais.
Paklausiau, ar ne per vėlu, ar nereikėjo to daryti anksčiau, dar 2019 metų sausį, kaip buvo suplanuota. Ji patikino: „Viskas gerai, neišgyvenk, aš viską kontroliuoju.“
Ji iki paskutinės minutės man sekė pasakas, kad viskas su juo gerai. Ir staiga atsiuntė žinutę, kad jo nebėra.
– Ar jūs dalyvavote R.Karpavičiaus laidotuvėse?
– Kai Aistė pranešė, kad Raimondo nebėra, aš pasidomėjau, kada vyks laidotuvės. Išgirdau: „Rytoj.“
Buvo neįmanoma taip greitai atskristi. Kam reikėjo taip skubėti?
Aš tvirtai žinau, kad jis norėjo kitokių laidotuvių. Palangos centre yra graži bažnyčia. Raimondas nemažai pinigų paaukojo jai restauruoti.
Kartą mes su Raimondu vaikščiojome po Palangą ir aš pusiau juokais pasakiau, kad ten turėtų būti pakabinta lenta su jo, mecenato, vardu. Jis atsakė, kad toje bažnyčioje po jo mirties vyks atsisveikinimas.
Pasakė tai tarsi juokais, bet tai nebuvo juokas. Aš dar pridūriau, kad jis neskubėtų. Tada abu pasijuokėme.
Raimondas viską matė kitaip nei tikrovėje įvyko – jį ištraukė iš ligoninės, be atsisveikinimo greitai sudegino ir įkišo į urną.
Turėjo vykti ir į Amsterdamą
– Ar tuomet, kai buvote nuvykęs į Kauną, būsimoji našlė taip pat ko nors prašė?
– Ji laidė užuominas, kad neva jie tiek metų su Raimondu pažįstami. Aš nusistebėjau: kaip tai galėjo būti? Žinojau, kad jie susipažino tik neseniai, kad Raimondas gyvena su Audrone.
Juk aš viešėdamas ir Nidoje, ir Palangoje matydavau Audronę. O Aistės tada net horizonte nebuvo.
Per susitikimą Kaune ji manęs klausinėjo: „Jei reikės, ar galėsi padėti?“ Raimondas dar buvo gyvas.
– Jūs norite pasakyti, kad moteris, skubiai susituokusi su sergančiu milijonieriumi, jau planavo galimus veiksmus po jo mirties?
– Turbūt taip ir buvo. Bet aš su ja Kaune kalbėjausi tik apie medicininę pagalbą Raimondui.
Po operacijos (ji atlikta 2018 lapkričio 23-iąją. – Aut.) jis man užsiminė, kad vyks tyrimams į Nyderlandus, į Amsterdamą. Po to jis dar planavo užsukti pas medikus į Vokietiją.
Pasiūliau padėti, nes turiu pažįstamų medikų Šveicarijoje, dirbančių klinikoje prie Ciuricho. Tada Raimondas paprašė manęs su jais pakalbėti.
Iš karto susisiekiau su labai turtingu draugu iš Šveicarijos. Jo giminaitis dirba geroje klinikoje.
Draugas su juo pakalbėjo ir man pasakė, kad Šveicarijos medikai padarys viską, kas bus būtina.
Po dviejų savaičių, kai jau viskas buvo suderinta, paskambinau Raimondui. Jis turėjo būti jau grįžęs iš Nyderlandų ir Vokietijos.
Aš paklausiau, kokie tyrimų iš Amsterdamo klinikos rezultatai. Paaiškėjo, kad jis net nebuvo ten nuvykęs! Raimondas man aiškiai pasakė, kad tai Aistė jį įtikino nevykti į užsienio klinikas. Neva ir Kaune yra gerų gydytojų, tad kam vykti į kitas šalis.
Aš nusistebėjau: „Kaip tai kam vykti?! Atvyk greičiau į Šveicariją, susirinks geriausių medikų konsiliumas, atliks išsamius tyrimus, paskirs gydymą.“
Bet jis pasakė, kad kol kas bus Kaune.
Buvo nepatogu primygtinai jį įtikinėti. Bet mane tai labai nustebino. Ir buvo įtartina.
– Kodėl A.Grybauskienė galėjo siekti, kad R.Karpavičius liktų Kaune? Gal norėjo ir toliau viską kontroliuoti?
– Greičiausiai taip ir buvo. Nes po operacijos iki jo jau buvo neįmanoma prieiti.
Pažįstami žmonės man papasakojo, kad buvo nevykdomi verslo susitarimai, pirkėjai užsienyje negaudavo prekių. Jie norėjo susisiekti su Raimondu, išsiaiškinti, bet ir jiems nepavykdavo.
Nesutiko parduoti verslo
– Kodėl jus nustebino R.Karpavičiaus pakeistas testamentas?
– Raimondas buvo tvirtas Ožiaragis, turėjo savo vertybes. Jis nebūtų palikęs artimųjų be nieko.
Aš negaliu teisti, Dievas bus teisėjas, bet šis testamentas – daugiau nei keistas.
Sąmoningas, sveiko proto žmogus taip negalėtų pasielgti. Daug metų mačiau, kaip jis mylėjo sūnų Roką, anūkus.
O kai buvau Tenerifėje, mačiau jo kambaryje anūko nuotrauką, kurią jis pats padarė ir didžiuodamasis man parodė.
Aš irgi turių vaikų, tai – mano kraujas. Jų niekada neišduočiau.
O Raimondui taip galėjo nutikti tik dėl pašalinio poveikio – psichologinio, cheminio ar dar kokio nors.
– Jūs manote, kad milijonieriumi buvo pasinaudota?
– Aš neturiu įrodymų ir negaliu kaltinti, kad jam kažko įberdavo ar duodavo psichotropinių priemonių. Bet viskas labai įtartina.
Mes, teisininkai, būname ciniški tada, kai tvarkomi reikalai ir kalba sukasi apie pinigus, uždarbį, sutartis.
Bet ši situacija palietė mano labai artimą draugą. Širdyje apmaudu, kad stiprus vyras pakliuvo į rankas tokių žmonių, kurių nedomino jo dvasinės savybės, o rūpėjo vien tik jo pinigai.
Sūnus atskrido iš Londono aplankyti tėvo po operacijos, o jo neįleido į palatą! Dėl kokios priežasties? Ligoninė juk – ne cirkas. Kokią teisę Aistė turėjo tai daryti?
Nors ji man vėliau sakė, kad to neva norėjo Raimondas, aš esu tvirtai įsitikinęs: jis net nežinojo apie tai, kad sūnus atvyko iš Londono jo aplankyti.
– Ar R.Karpavičius jums kalbėjo, kam ketina palikti verslą?
– Raimondas man buvo pasakojęs, kad jam siūlė pinigų, kažkas norėjo nupirkti Marijampolėje jo gamyklą. Bet Raimondas atsisakė ją parduoti.
Tada jis mane patikino: „Aš visą gyvenimą sunkiai dirbau, kol tai pasiekiau. Aš tikrai neparduosiu verslo, jis atiteks mano sūnui ir anūkams.“
Vėliau mane pasiekė kalbos, kad už Aistės gali stovėti ir žmogus, kuris norėjo iš Raimondo nupirkti gamyklą Marijampolėje.
– Pakeistame testamente pusė verslo palikta R.Karpavičiaus broliui Henrikui. Ar jis buvo jums užsiminęs apie tokius planus?
– Nidoje buvau matęs Henriko sūnų, jie kartu su Roku žaisdavo tenisą. Kartą paklausiau Raimondo, ar jis ketina įtraukti sūnėną į verslą. Mano bičiulis atsakė, kad tai – ne jo lauko uoga.
O su Henriku Raimondas ilgai nebendravo, juo nepasitikėjo. Henrikas buvo pakviestas tiktai tada, kai Raimondas jau buvo sunkios būklės.
Būdamas sveiko proto joks verslininkas nepaliks įmonės žmogui, kuris galėtų viską sugriauti ir paleisti vėjais.
Raimondas iki tol prie sukurto verslo nieko kito neprileido, juo rūpinosi iki smulkmenų.
Ir būdamas Tenerifėje 2018-ųjų vasarą nuo ankstaus ryto jis dirbdavo, rašė laiškus, nervinosi, vakarais iš gamyklos Santa Kruse grįždavo pavargęs.
Kartą pasakiau, kad jis neturėtų tiek daug dirbti, juk turi tiek pinigų, kad jų neišleis per visą likusį gyvenimą.
Bet verslas jam buvo labai svarbus. Tai buvo ilgo ir sunkaus darbo vaisius. Todėl esu įsitikinęs, kad mano bičiulis negalėjo laisva valia staiga kažkam kitam jį patikėti, – tvirtino teisininkas Š.Gasparianas iš Maskvos.
Išsisuko nuo atsakymų
Ilgametis draugas taip ir nespėjo R.Karpavičiaus išsamiai išklausinėti apie pažintį su kauniete A.Grybauskiene.
Kai matėsi 2018 metų vasarą Tenerifėje, toks klausimas neatrodė svarbus.
„Tada nebuvo jokių priežasčių manyti, kad tarp Aistės ir Raimondo gali būti intymus ryšys“, – paaiškino Š.Gasparianas.
Tuo metu A.Grybauskienė viešai teigė, kad su R.Karpavičiumi buvo pažįstami ketverius, o kartu gyveno dvejus metus.
Našlė iki šiol yra „Marijampolės pieno konservų“ rinkodaros vadovė. Viešai nurodytu įmonės telefonu atsiliepusi darbuotoja teigė, kad kaunietė retai būna Marijampolėje.
Susisiekus su našle A.Karpavičiene ji paprašė klausimus atsiųsti elektroniniu paštu, bet nuo atsakymų išsisuko – esą dauguma klausimų susiję su teisme nagrinėjama byla: „Teisinių procesų viešai nekomentuosiu.“
Į palikimo dalybas įsipainioję ir aukšti pareigūnai
Mūšis dėl šimtamilijoninio R.Karpavičiaus palikimo užvirė ir Lietuvoje, ir Tenerifėje.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad 2019-ųjų liepos 21 dieną į Tenerifę trims dienoms buvo nuvykę du aukšti policijos pareigūnai: tuometis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vadovas Giedrius Skladas ir Kauno apskrities VPK viršininkas Darius Žukauskas, kuris buvo išėjęs tėvystės atostogų.
Abu lietuviai pareigūnai buvo patekę į R.Karpavičiaus įmonei priklausiusią vilą. Liepos 22-ąją išvydę ten nepažįstamus vyrus poilsiautojai susisiekė su „Marijampolės pieno konservų“ filialo „Marilitu“ atstove ir pranešė apie įsibrovėlius.
„Atskubėjusi pamačiau, kad buvo bandyta laužti spyną, pakeistas užraktas. Du augaloti vyrai atrodė grėsmingai, elgėsi keistai. Man buvo labai baisu“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo liudininkė.
Moteris iškvietė policiją. Atvykę Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnai paprašė įsibrovėlių parodyti tapatybės dokumentus ir nurodė kuo skubiau palikti vilą.
Po „Lietuvos ryte“ paskelbto tyrimo savo poziciją išsakė ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla: „Informacija, faktai yra vertinami ir bus duotas teisinis įvertinimas.“ Jis patvirtino, kad atliekamas plataus spektro tyrimas.
Teismas nepanaikino apsaugos priemonių
Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) vasario 13-ąją išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos bendrovės „Karpis“, kuri valdo „Marijampolės pieno konservus“ ir kitas įmones, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties.
Šia nutartimi buvo netenkintas šios bendrovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Audronės Karpavičienės ieškinį.
Pirmoji R.Karpavičiaus žmona Audronė jį paskutinį kartą matė, kai iš namų Palangoje išsirengė vykti į Kauno klinikas 2018-ųjų lapkričio 15 dieną.
Pakeliui jie sustojo Klaipėdoje, prie įmonės „Karpis“ biuro. Audronė trumpam užsuko į tualetą, o kai išėjo, kieme nebuvo nei automobilio, nei R.Karpavičiaus. Su juo ją siejo bažnytinė santuoka.
2018 m. gruodį A.Karpavičienė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama pripažinti nekilnojamąjį turtą ir bendrovės „Karpis“ akcijas bendrąja daline nuosavybe su R.Karpavičiumi, taip pat prašė turtui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Tų metų gruodžio 21 d. teismas patenkino ieškovės prašymą ir areštavo bendrovės „Karpis“ akcijas – uždrausta jas perleisti, parduoti, taip pat priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo. Savininkui nebuvo uždrausta turto valdyti ir juo naudotis.
Kol R.Karpavičius buvo gyvas, jis tokios nutarties neskundė ir neprašė pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių.
Verslininkui mirus bendrovė „Karpis“, kurios akcijos lygiomis dalimis testamente padalytos A.Grybauskienei ir mirusiojo broliui H.Karpavičiui, nedelsiant pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. O tuo pat metu šie asmenys viešai tvirtino, kad žada vykdyti mirusiojo valią – tęsti verslą.
2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Klaipėdos teismas pareiškėjos įmonės „Karpis“ prašymo netenkino. Teismas kaip nepagrįstus atmetė bendrovės atstovų argumentus, kad apsaugos priemonės trukdo įprastai bendrovės veiklai.
Tada atskiruoju skundu įmonė „Karpis“ kreipėsi į LAT prašydama panaikinti Klaipėdos teismo sprendimą. Vienas iš argumentų – skirtingų rūšių turto pardavimas esą yra vienas iš bendrovės vykdomų veiklų. Prašyme įvardyti ir planuojami sandoriai, iš jų planuojamos gauti sumos.
Vasario 13-ąją LAT priėmė neskundžiamą nutartį, kuri palanki pirmajai žmonai A.Karpavičienei – Klaipėdos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis palikta nepakeista.
