Į klausimus atsako Menotyrininkė, tarptautinio projekto „Jaunojo tapytojo prizas“ organizatorė Julija Dailidėnaitė.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Augau tapytojų šeimoje, tad nuo pat gimimo mane supo menas, pagarba kito nuomonei ir laisvės skonis.
Viduje visada jutau, kad manyje kunkuliuoja kūrėjo kraujas. Anksti supratau, kad laisvė turi savo kainą. Kad kūrėjui išsilaikyti reikia itin daug pastangų. O vėliau, baigusi studijas, pati patyriau, kaip nelengva pradėti savarankišką gyvenimą turint meninį išsilavinimą.
Visada stebėjau ir reagavau į mane supančią socialinę ir kultūrinę aplinką bei jos pokyčius, tačiau negalėčiau išskirti esminių mano veiklą nulėmusių įvykių ar asmenybių. Įvykių yra visa virtinė, o asmenybių – ne viena.
Greičiausiai akstinu padėti jauniems menininkams vis dėlto tapo mano šeima, mano tėvai. Matydama, kaip jie, patys turėdami trupinius, juos dalina tiems, kuriems jų reikia dar labiau, jutau, kad tai yra teisingas kelias, kad egzistuoja grįžtamasis ryšys.
O šiandien tvirtai žinau, kas suteikia man stiprybės ir jėgų tęsti pradėtus darbus. Tai yra žinojimas, kad kartais laiku ištarti žodžiai, kryptingi veiksmai ir atsakingas dėmesys gali keisti likimus.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Jaunas žmogus. Jo santykis su mūsų šalies istorija ir kultūra. Jo galimybės gyventi kokybišką ir kūrybišką gyvenimą Lietuvoje. Jo noras kurti mūsų unikalios šalies istorijos tąsą ateities kartoms.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Esu gamtos vaikas. Mėgstu lyginti žmogų su medžiu.
Man yra itin svarbus jo santykis su šaknimis ir vaisiais. Pagarba protėvių žemei, seneliams, tėvams ir tradicijos, keliaujančios iš kartos į kartą.
Linkiu, kad kiekvienas lietuvis, nepaisydamas savo šeimos sudėties, įsitikinimų ar geografinės namų vietos, mokėtų kalbėti, rašyti, mąstyti ir mylėti lietuviškai.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Nekeisčiau nieko. Esu savo kelyje ir esu labai laiminga.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
