Į klausimus atsako choreografė, režisierė, Šeiko šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Mano mama ir močiutė yra tos dvi moterys, kurios mane pastūmėjo ir leido nuo pat mažumės rinktis savo kelią, visuomet palaikė ir dėjo visas pastangas, kad aš kuo daugiau pamatyčiau, sužinočiau. Jos davė man labai daug laisvės augti.
Kaip ir dėstytoja iš Roterdamo akademijos, kuri per vieną seminarą priėjo prie manęs ir pakvietė išvažiuoti studijuoti šokio kompoziciją į vieną geriausių Vakarų Europos mokyklų.
Kitas žmogus, turėjęs įtakos mano karjerai – kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus, kuriam padedant kaip vulkanas išsprogo bendra mūsų kūryba ir projektai su violončelėmis. Jis įnešė didžiulį indėlį į trupės vystymąsi ir brandą.
Ir, be abejo, mano viso kelio bendrakeleivė Goda Giedraitytė, su kuria mes pradėjome veiklą, kartu tobulėjome ir augome.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Man labai rūpi ir šiek tiek nerimo kelia jaunosios kartos išlikimas mūsų šalyje ir susikalbėjimas su vyresniąja karta.
Viena didžiausių mano svajonių yra ta, kad mes galėtume pasakyti: didžiuojamės tuo, kad gyvename Lietuvoje, didžiuojamės savo žmonėmis, esame vieningi, augame ir kuriame kartu.
Noriu, kad mes nesijaustume kažkokiais antrarūšiais. Dėl to pati darau, ką galiu.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Palinkėčiau visiems mums kalbėti lietuviškai, nes tai yra labai graži ir nuostabi kalba, kuria galime išsakyti pačius jautriausius momentus.
Ir net jei keisis geografinės ribos linkiu, kad žmonės matytų vienas kitą ir gebėtų kartu veikti, išlaikyti bendrystę ten, kur jie bus. Žinoma, neprarandant ryšio su visu pasauliu.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Yra begalė įdomių dalykų, kuriuos galima daryti, bet aš nuo tada, kai pradėjau kalbėti, pasakiau, kad būsiu šokėja ir kursiu.
Vienu momentu buvau pagalvojusi, jog studijuosiu literatūrą, bet supratau, kad tai – ne mano kelias.
Žinau, kad galėčiau daug ką daryti, bet esu savo kelyje ir nežinau, kas turi atsitikti, kad imčiau ir radikaliai viską pakeisčiau.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
